LT„Pabaigus Talmudą, mažai kas tarp žydų literatūros mokovų pranoko ar nors prilygo Vilniaus Elijui", - daugiau kaip prieš aštuoniasdešimt metų rašė Jokūbas S. Reizinas, ir taip rašydamas jis buvo visiškai teisus tuo metu, kaip ir dabar. Iš tikrųjų nekyla jokių abejonių, kad Vilniaus Gaonas pradėjo naują Mikros (Šventraščio), Mišnos ir Talmudo tyrinėjimų erą. Kartais net teigiama, kad jis įvykdė čia revoliuciją. Kad ir kaip būtų iš tikrųjų, tačiau svarbu tai, jog ne tik jo kartos žmonės žavėjosi juo dėl nepaprastos erudicijos, neginčijamo ir neprilygstamo visų žydų mokslų išmanymo. Remiantis Izraelio Jokūbo Dinstago bibliografiniu esė apie Vilniaus Gaoną, kuris buvo išspausdintas jau bemaž prieš pusšimtį metų, tačiau iki šiol išliko išsamiausia iš visų turimų Gaono darbų bibliografija, atrodytų, kad Gaonas komentavo bemaž visą hebrajų Bibliją. Ir nors galbūt išliko ne visi biblinių knygų komentarai, kurių autorystė priklausė jam iš tikrųjų, ar buvo galvojama, kad priklausė ar net buvo jam priskiriama, tačiau jų skaičius vis tik yra didelis ir jo užtenka, kad būtų įrodyta nuostabi jo biblinės erudicijos gelmė ir platybė. Tačiau tiek bet kuris kitas bandymas plačiai apžvelgti Gaono laimėjimus žydų moksle, tiek ir bandymas apžvelgti jo indėlį į hebrajų Biblijos tyrinėjimą susiduria su esminiu klausimu dėl tekstų, pasiekusių mus kaip Vilniaus Gaono darbai, autentiškumo ir patikimumo [p. 119].