Keletas pamąstymų apie homo religiosus Gintaro Beresnevičiaus religijos fenomenologijoje

LTGintaras Beresnevičius buvo neeilinio talento pedagogas. Jo paskaitos Vytauto Didžiojo universitete visada kėlė ypatingą susidomėjimą. Dažnai apsuptas nemažo pulkelio studentų po paskaitų jis jiems negailėjo nei dėmesio, nei laiko. Kodėl Beresnevičius buvo toks tarp jų populiarus? Vienas iš atsakymų būtų, kad jis jiems diegė ypatingą jautrumą religijai ir mokė atrasti savyje homo religiosus, temą, kuri bus analizuojama šiame straipsnyje. Remdamasi G. Beresnevičiaus Religijotyros Įvadu bei keliais straipsniais, skirtais šiai temai, pirmoje šio straipsnio dalyje tyrinėjama autoriaus homo religiosus sąvoka dviejų glaudžiai susijusių religijotyros atšakų religijos fenomenologijos1 ir religijos antropologijos sankirtyje. Antroje šio straipsnio dalyje bus analizuojama, kaip Gintaro Beresnevičiaus homo religiosus bruožai atsispindi jo literatūros kritikoje. Raktiniai žodžiai: fenomenologija, numinosum, šventybė, religija, religijotyra, hierofanija, Eliade, Bernanos, Otto.

ENIn his research on religious phenomenology, Gintaras Beresnevičius paid special attention to the topic of homo religiosus and the phenomenon of a person’s inner religious experience. In the encounter with the sacred in historical time and everyday life, he especially emphasized the importance of irrational and spontaneous phenomena. Gintaras Bersnevičius believed that holiness appears and reveals itself in art and literature. He especially appreciated the novel Journal d’un cure de campagne by the French Catholic writer Georges Bernanos. The article discusses Gintaras Beresnevičius’s analysis of the main character of this novel, priest Ambrecourt, which is based on the category of homo religiosus. It is asserted that in Beresnevičius’ religious studies, the theory always serves the hermeneutics of everyday life seeking contact with the sacred. Keywords: phenomenology, numinosum, sacred thing, religion, religious studies, hierophany, Eliade, Bernanos, Otto.