Miuncheno meno mokyklos vaidmuo XIX a. antrosios pusės Lietuvos dailininkų kūryboje : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Miuncheno meno mokyklos vaidmuo XIX a. antrosios pusės Lietuvos dailininkų kūryboje: disertacija
Alternative Title:
The Role of Munich Art School in Creative Work of Lithuanian Artists in the Second Half of the 19th Century
Publication Data:
Kaunas, 2003.
Pages:
160 p., [20] iliustr. lap
Notes:
Dr. disert. (humanit. m.) - Vytauto Didžiojo universitetas, 2003. Bibliografija.
Other Editions:
Dr. disert. santrauka: Rolle der Münchner Schule im Schaffen der litauischen Künstler der zweiten Hälfte des 19. Jahrhunderts Kaunas, 2003 40, [1] p
Summary / Abstract:

LTDisertacijos darbo objektas yra Miuncheno meno mokyklos įtaka Lietuvos XIX a. antrosios pusės dailininkų kūrybai. Miuncheno meno mokykla yra suvokiama ir traktuojama kaip dailės mokymo institucijų t.y. dailės akademijos, privačių mokyklų bei margaspalvio šio miesto dailės konsteksto, visuma. Šiame darbe nesiekiama įsitraukti į tautinės tapatybės paieškas ir meninio paveldo dalybas, todėl yra pasitelkta ne tautinės lietuvių, bet universalesnė – Lietuvos dailininko – samprata, į kurią įeina įvairiais aspektais su Lietuvos kultūra susiję dailininkai. Į šią sampratą įtraukti tie dailininkai, kurie buvo kilę iš etnografinės Lietuvos teritorijos ir po studijų bei kūrybos laikotarpio Lenkijoje sugrįžo atgal. Tai T. Daugirdas, E. M. Riomeris, A. Riomeris, Nikodemas Ivanauskas, Romanas Švoinickis, Leopoldas Andrijauskas, S. Bogušas-Siestšencevičius. Į tyrimą įtraukti ir tie, kurie į Lietuvą nebesugrįžo, tačiau rodė norą integruotis į jos kultūrą – K. Alchimavičius, H. Veisenhofas, I. Korvinas-Milevskis. Darbe išsamiai išanalizuotas dailininkų studijų Miunchene laikotarpis nuo 1869 iki 1900 metų, atskleisti ten subrandintų idėjų atspindžiai jų kūryboje. Studijoje parodytas jų kūrybos santykis ne tik su vokiečių pedagogais, bet ir gausia lenkų kūrybine bendruomene. Miuncheno meno mokyklos auklėtinių kūryba užbaigia XIX a. dailės tradiciją ir tarsi nužymi bajoriškosios LDK kultūros ir pasaulėžiūros pabaigą. XX a. pradžioje lietuvių nacionalinio atgimimo kontekste susiformavo tautinio meno idėja.

ENThe subject matter of the thesis is the impact of Munich Art School on creative work of Lithuanian artists in the second half of the 19th century. Munich Art School is perceived and treated as a whole of art educational institutions, i.e., the art academy, private schools and various art context of the city. The work does not seek to engage in searches for the national identity and division of artistic heritage, therefore a more universal conception: the Lithuanian artist, which includes the artists related to Lithuanian culture in many aspects, is made use of in the work. This conception embraces those artists who came from the ethnographic territory of Lithuania and returned to Lithuania after their studies or a creative period spent in Poland. They are T. Daugirdas, E. M. Romeris, A. Romeris, Nikodemas Ivanauskas, Romanas Švoinickis, Leopoldas Andrijauskas, S. Bogušas-Siestšencevičius. Included into the study are also those artists who did not return to Lithuania but who showed the desire to integrate into its culture – K. Alchimavičius, H. Veisenhofas, I. Korvinas-Milevskis. The thesis thoroughly analyses the period of the artists’ studies in Munich from 1869 to 1900, reveals reflection of the ideas matured there in their creative work. The study does not only show the relation of their creative work with German pedagogues but also with the abundant Polish creative community. Creative work of students of Munich Art School ends with the art tradition of the 19th century and as though marks the end of culture and world outlook of the nobility of the Grand Duchy of Lithuania. The idea of national art formed within the context of the Lithuanian nation rebirth at the beginning of the 20th century.

Related Publications:
Šalis, kurios nebuvo (Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybinio metodo klausimu) / Jolita Mulevičiūtė. Menotyra. 2005, Nr. 3 (40), p. 1-14.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10923
Updated:
2022-02-07 20:08:28
Metrics:
Views: 5
Export: