Mecenatystės reiškinys XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje: bažnytinės architektūros užsakymai : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Mecenatystės reiškinys XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje: bažnytinės architektūros užsakymai: disertacija
Alternative Title:
The Phenomenon of Sponsorship in the Grand Duchy of Lithuania in the 17th c.: Church Architecture Commissions
Publication Data:
Vilnius, 2001.
Pages:
177 lap
Notes:
Dr. disert. (human. m.) -Vilniaus dailės akademija, 2001. Bibliografija.
Summary / Abstract:

LTŠioje disertacijoje tyrinėti vienuolynų, bažnyčių ir koplyčių statybų užsakovai ir atlikėjai architektai bei dailininkai. Menininko santykiai su užsakovu tiesiogiai formavo kūrinio atlikimo terpę, įtakojo kūrinio sumanymo atsiradimą ir jo atlikimo pasirinkimo formas. Užsakovo įtaka kūrinio atlikimui pasireiškė įvairiais būdais: pasirenkant menininką, kontroliuojant naudojamas medžiagas, meistro darbą. Užsakovo vykdomas atliekamų darbų kontroliavimas galėjo reikštis tiesiogiai prižiūrint statybas, paskiriant tarpininkus arba susirašinėjant laiškais. Menininkų veikla, skirtingai nuo iškiliausių Vakarų Europos menininkų pavyzdžių, dažniausiai likdavo tik amatininkiško atlikėjo lygmenyje. Bažnyčios kaip tikėjimo institucijos pastatų (ar jos atskirų dalių) statyba turėjo visų pirma religinį pagrindą. Istorinių šaltinių analizė parodo, kad reprezentacinės puošybos, įsiamžinimo, laidojimo vietos pasirinkimo funkcijos būdavo jau antraeilės, priklausančios nuo moralinių nuostatų įtakojamos bažnytinės architektūros mecenavimo intencijų. Tyrinėjant pagrindines bažnytinio meno mecenatystės intencijas nustatyta, jog pagrindinė moralinių nuostatų ašis, labiausiai veikianti meninių užsakymų intencijas, buvo religingumas. Nustatyti įvairiuose šaltiniuose minimi 408 asmenys, vykdę arba galėję vykdyti 647 bažnytinės architektūros objektų užsakymus. Užsakovų sąrašas pateikiamas disertacijos gale kaip priedas. [Iš leidinio]

ENThe thesis analyses customers and architects and artists of monasteries, churches and chapels. An artist's relations with the customer directly impacted the formation of the medium for creating a work and influenced the generation of the work's idea the choice of forms for its implementation. The customer’s influence on a work was manifested in various ways: by selecting an artist and controlling the materials used and the master’s work. Control by the customer could be in the form of direct supervision of construction, appointment of intermediaries or correspondence. Contrary to the most outstanding examples of West European artists, artists’ work most often remained on the level of crafts only. Construction of churches (or their parts) as buildings of institutions of faith had a religious basis in the first place. Analysis of historical sources shows that the functions of representative decoration, commemoration and choice of a burial place were of secondary importance and depended on sponsorship intentions for church architecture influenced by moral principles. A study of the main intentions of sponsorship for church art has established that the core of moral principles that had the greatest influence on commissions for works of art was religiousness. The thesis has identified 408 persons, mentioned in different sources, who fulfilled or might have fulfilled commissions for 647 objects of church architecture. A list of customers is provided in an annex to the thesis.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10913
Updated:
2022-01-28 20:26:26
Metrics:
Views: 3
Export: