Gotfrido ir Zigfrido Ostermejerių biografijos

LTOstermejerių pavardė neišdildomai įsitvirtinusi Lietuvos kultūros istorijoje, tačiau duomenys apie šios giminės atstovus neretai imami iš antrinių šaltinių. Bibliografinės retenybės vertę turintis leidinys (pasinaudota Maskvoje, Rusijos bibliotekoje, saugomu jo egzemplioriumi) „Pabiros žinios apie Ostermejerius neatsižvelgiant į pavardės rašybą bei giminystės ryšius" („Verstreute Nachrichten über die Ostermeyer ohne Rücksicht auf die Namenschreibung und Stammverwandschaft") suteikia galimumą kiek užpildyti šią spragą. Minimą leidinį skelbė Karaliaučiaus Zakheimo bažnyčios pamokslininkas Paulius Rudolfas Ostermejeris (1859-?), Zigfrido Ostermejerio sūnaus Karlo Heinricho (1792-1834) anūkas, dirbęs precentoriumi Tolminkiemyje, vėliau kunigavęs Klaipėdoje. Lituanistine savo pirmtakų veikla leidinio iniciatorius nesidomėjo, todėl jame fiksuojamos daugiausia bendro pobūdžio žinios. Nepaisant to, čia yra senosios lietuvių literatūros istorijai ir biografistikai svarbios informacijos. „Pabiros žinios" - tęstinis leidinys. Pirmasis jo sąsiuvinis išėjo 1904 m. Kitų, 1905 m. knyga skirta tik vienos atšakos Ostermejeriams - „Ostermayer, arba Ostermeyer iš Biberacho prie Rišo" („Die Ostermayer al. Ostermeyer von Biberach a. d. Riß"), о 1906, 1907 ir 1909 m. „Pabiros žinios" tęsiamos toliau. Ar tai dar buvo daroma ir po 1909 m., neaišku. Atskirų šio leidinio sąsiuvinių apimtys - maždaug po 50 puslapių. Juose skelbta Ostermejerių palikuonių atsiųsta medžiaga, įvairūs išrašai ir nuorašai iš daugiausia Pietų Vokietijos ir Austrijos valstybinių, taip pat asmeninių archyvų, ištraukos iš įvairių leidinių, mininčių šią po plačią teritoriją išsisklaidžiusių žmonių pavardę. Leidinį pradėjus rengti, kilo idėja įsteigti ir Ostermejerių draugiją (1904 m.), kurios tikslas buvo prikelti tą pavardę iš užmaršties.Draugijos Pietų Vokietijos skyrius (Heinrichas Ostermair iš Ingolštato) leido analogišką tęstinį leidinį „Die Ostermair", kur skelbta duomenys apie to regiono Ostermejerių atšaką nuo 1280 m. iki XX a. „Pabiromis žiniomis" yra naudojęsis V. Biržiška (žr. Aleksandrynas. - Chicago, 1963. - T. 2; 1965. - T. 3), tačiau išsamiau šiuo leidiniu nesidomėta. Tuo tarpu apie Ostermejerius, nemaža pasidarbavusius XVIII-XIX a. Mažosios Lietuvos raštijai, jame galima rasti vertingų duomenų. Lietuvių literatūrai ir kultūrai labiausiai nusipelnę Gotfridas (1716-1800) ir Zigfridas (1759-1821), tėvas ir sūnus, Ostermejeriai, kurių biografijos čia ir publikuojamos. Abi jas yra parašęs Zigfridas Ostermejeris. Tėvo biografiją jis įdėjo į vokiško jo darbo apie Kristaus gyvenimą „Das neue Leben unsers Herrn Jesu Christi auf dieser Erde", 1820) leidimą, savo autobiografiją paliko rankraščiu. Pirmoji paskelbta „Pabirų žinių" 1907 m. sąsiuvinyje (p. 37-45), antroji - 1909 m. (p. 24-34). Pateikiami jų vokiški tekstai ir vertimai į lietuvių kalbą [p. 149-150].