Tautinės savimonės ir pagoniškosios kultūros sąsajos XIX a. pradžioje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Tautinės savimonės ir pagoniškosios kultūros sąsajos XIX a. pradžioje
In the Journal:
Senoji Lietuvos literatūra, 1994, 3, Devynioliktan amžiun įžengus, p. 9-30
Summary / Abstract:

LTLietuvoje XIX a. pradžioje „susidarė dvi skirtingos <...>nacionalinės kultūrinės savimonės" - lietuviškoji ir lenkiškoji. Tik pirmajai buvo svarbu iškelti savojo etnoso komponentus: kalbą, tautosaką, papročius, senąją religiją, parodyti istorinio kelio savitumą. Tai skatino aktyvią tautinę veiklą, kėlė valstybinio savarankiškumo idėją. Didžioji dalis sulenkėjusios bajorijos, nors ir didžiavosi garbinga kilme, liko nuošaly nuo lietuviškos kultūros, reiškė unijines tendencijas. Svarbiausia nelietuviškosios literatūros atrama buvo bajoriškosios kultūros sluoksnis. Galbūt todėl, nematydami šios kultūros tęstinumo, ikikrikščioniškosios Lietuvos mitą sukūrę Vilniaus romantikai įrodinėjo, kad lietuvių kultūra jau praeityje. Remdamiesi metraščiais, M. Strijkovskio „Kronika", J. Lasickio, A. Kojelavičiaus, T. Narbuto veikalais, A. Mickevičius, J. I. Kraszewskis, J. Czeczotas, J. Słowackis, Z. Krasińskis, W. Polis, W. Syrokomlė kūrė herojinius praeities vaizdus, aukštino Lietuvos valdovus, naudojo mitologinę medžiagą, perkūrė liaudies dainas, pasakas, padavimus. Tačiau sukurtas romantinis mitas skambėjo elegiškai, tarsi paskutinis emocingas atsisveikinimas. Žečpospolitos atstatymo viltys nesiderino su lietuvių tautinės kultūros atgimimo galimybėmis. Bajoriškosios kultūros dominantė neleido įžvelgti gyvybingų etninių šaknų. Tokioje dvilypėje situacijoje labai svarbus tapo subjektyvusis faktorius [p. 10-11].

ISSN:
1822-3656
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/109070
Updated:
2025-06-09 19:53:02
Metrics:
Views: 13    Downloads: 2
Export: