"Įmantrioji poezija" XVI-XVII a. Lietuvos spaudiniuose

LTPastaraisiais metais mūsų spaudoje pasirodė nemažai XVI-XVII a. Lietuvoje sukurtos lotyniškosios smulkiųjų formų poezijos vertimų, apžvalgų. Deja, kol kas neturime išsamių to laikotarpio poetikos, žanrų teorijos studijų, todėl virš kai kurių išverstųjų eilėraščių užrašyti žanriniai pavadinimai - emblema, aenigma - daugeliui šiuolaikinių skaitytojų tėra labai miglotos sąvokos (čia dera pridurti, kad net terminas "epigrama" anais laikais reiškė ne visai tą patį, ką dabar). O juk atpažinti tokio eilėraščio žanrą - reiškia rasti atskaitos tašką jo vertinimui, suvokti jį ne kaip atskirą, vienatinį kūrybos faktą, bet kaip sudėtingos sistemos dalį. Šiuo straipsniu norima įvesti (ar grąžinti) į mūsų literatūros mokslą kai kuriuos senus žanrinius terminus, supažindinti skaitytojus su labai įdomia, šiais laikais nedaug kam žinoma XVI-XVII a. smulkiosios poetinės kūrybos pakraipa - su poesis artificiosa, arba euriosa, kurią toliau vadinsime "įmantriąja poezija". Pastarasis terminas labai sąlygiškas ir tikriausiai laikinas. Jis pasirinktas todėl, kad lotyniško žodžio ars neįmanoma tiksliai išversti į lietuvių kalbą (ars gali reikšti ir "menas", ir "amatas", ir "įgudimas, meistriškumas, sumanumas", ir "nenatūralumas, dirbtinumas", ir "rafinuotumas", ir pan.), o termino "kuriozinė" atsisakyta todėl, kad šis žodis, paprastai vartojamas visai kitokiuose kontekstuose, yra įgijęs menkinamąją, pašiepiamąją prasmę. [Iš teksto, p. 72-73]