Antropoceno iššūkių raiška gamtos menuose

LTMonografijoje gvildenama antropoceno iššūkių raiška gamtos menuose, apimančiuose įvairias gamtos reiškinių perteikimo ir tų reiškinių meninio įprasminimo bei vizualizavimo sritis. Iškeliamas ir aptariamas vis labiau ryškėjantis gamtos menų ir mokslinių tyrinėjimų ryšys, meno kūriniais stengiantis ugdyti publikos ekosųmoningumų, praplėsti antropoceno iššūkių suvokimų,skatinant žiūrovusišgyventi bendro antropoceninio likimo ir atsakomybės už savąjąveikląjausenų. Gamtos menu apibendrinamaiįvardijami įvairiai susisaistę menai ir meninės praktikos: žemės menas, aplinkos menas, kraštovaizdžio menas, ekologinis menas, aplinkosauginis menas, ekomenas, biomenas. Meninės ir mokslinės veiklos sųsajumas grindžiamas pagreitį įgaunančiais įvairiapusiais filosofiniais tyrinėjimais, padedančiais įsisųmoninti būtinumų peržengti modernybėslaikais susiklosčiusį gamtos, natūrosir kultūros, žmogaus priešinimų, kuris gamtų verčia žmogaus poreikiams tinkamais ištekliais, todėl žmogus įprato elgtissu gamta savanaudiškai ir neatsakingai, užmiršęs, kad aplinkayrajo paties gyvybinė terpė. Gamtos menai kaip tik ir paryškina savaiminį gamtos grožį bei didingumų, žmogaus priklausomybę nuo jos galių, žmogaus ir kitų gyvybės rūšių susisaistymų. Iškeliama „klimato kaitos“ diskurso svarba naujiesiems eko-menams, jis tampa esminiu sųvokiniu branduoliu, palaikančiu meniniuose kūriniuose ir meninėse praktikose išskleidžiamus mokslinius, politinius kultūrinius pasakojimus ir jiems būdingų vaizdinę papildomų medžiagų, kuri reikalinga bendravimuisu publika ir dalyviais laiduoti. Aptariami gamtos menų raidai svarbūs pavyzdiniais laikytini darbai: R. Smithono „Spiralinis molas“ (1970) ir A. Denes „Kviečių laukas-konfrontacija“ (1982) bei „Medžių kalnas - Gyvoji laiko kapsulė“ (1982).Iškeliamos ir svarstomos dvi gamtos menų tendencijos - vakarietiškoji ir lotynamerikietiškoji. Pastaroji siejama su „ontologiniu posūkiu“, kurį paskatino amerindiškojo perspektyvizmo įsitvirtinimas kultūrinės antropologijos ir etnologijos tyrinėjimuose, iškėlęs šamaniškosios kosmogonijossvarbąvietiniams, iki šiolei gyvybingiems gyvenimo būdams. Gvildenamos bendresnės „ontologinio posūkio“ menų tendencijos, pateikiama tokių menų pavyzdžių. Gamtos menuose įžvelgiamus šamaniškuosius bruožus, taip patjų politinį veiksmingumą kildina pastangos „prakalbinti“ gamtos reiškinius, ieškoti būdų bendrauti su gamtos jėgomis, jų atsakus verčiant žmonėms suprantamais paveikiais vaizdais bei garsais, įkalbinti bendruomenes sutelktiems aplinkosauginiams darbams bei kūrybai, tvirtinti gamtossąmoningumo ir dvasingumo pasaulėjautą, tad menininkai kūrybiniuose „skrydžiuose“ keliauja tarp įvairių pasaulių - mitologinių, mokslinių ir kasdieniškųjų, teikdami dabarties žmonėms būtinos praamžės žinijos. Samaniškumą galima įsivaizduoti ir kaip esminį ant-meniškumo bruožą - gebėjimą ne tik pakilti „virš“ ir susieti įvairias tikrovės plotmes su moksline, bet ir „regėti kito akimis“, padėti įsijausti į gamtos galių ir joje gyvuojančių rūšių apraiškas. Knyga buvo rašoma regint ir girdint, kaip rusiškoji orda plėšia Ukrainą, žiauriai naikina jos žmones ir visą gyvastį, savo aukščiausių valstybės politikų, žiniasklaidininkų ir šventikų lūpomis ragindami rusus žudyti, plėšti ir prievartauti. Tad apmąstymai apie neišvengiamai įvairiais aspektais su žmonijos ateitimi besisiejančius antropoceno iššūkius nuspalvinti Europoje vykstančio karo, jo baisumų, kurie suvoktini kaip ypatingas antropoceno iššūkis - rusų vykdomas ukrainiečių tautos genocidas yra sykiu ir europinės apimties ekocida.Knyga buvo rašoma regint ir girdint, kaip rusiškoji orda plėšia Ukrainą, žiauriai naikina jos žmones ir visą gyvastį, savo aukščiausių valstybės politikų, žiniasklaidininkų ir šventikų lūpomis ragindami rusus žudyti, plėšti ir prievartauti. Tad apmąstymai apie neišvengiamai įvairiais aspektais su žmonijos ateitimi besisiejančius antropoceno iššūkius nuspalvinti Europoje vykstančio karo, jo baisumų, kurie suvoktini kaip ypatingas antropoceno iššūkis - rusų vykdomas ukrainiečių tautos genocidas yra sykiu ir europinės apimties ekocidas, kuris akivaizdžiausiu būdu apsireiškė ankstų 2023 m. birželio 6-os rytą rusams susprogdinus Kachovkos hidroelektrinės dambą. Dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo gyvenvietes, sunaikintasjų turtas, kuriam laikui žemė paversta nederlinga. Knygoje nesigilinama j ekologijos istoriją, tik nurodomi keli esminiais laikomi veikalai, padarę didelį poveikį pasauliniam aplinkosauginiamjudėjimui. Svarbiausiais laikomi R. Carson knyga "Tylusis pavasaris" (1962), vadinamojijungtinių Tautų „Brundtland ataskaita“ (1987), A. Tofflerio veikalai. Šiuolaikinių menininkų kūriniai lyginami su pirmeivių darbais, kad išryškėtų praktikų ir esminių nuostatų sąsajos bei filosofinių apmąstymų plotmė, kuriai irskiriame daugiausiai dėmesio. Iškeliant filosofinę gamtos menų plotmę pirmiausia aptariamas kapitalistinės techninės sistemos veikimas. Pasitelkiamos M. Heideggerio technikos klausimo įžvalgos, nužymėjusios filosofinę technikos esmės suvokimo perspektyvą, J. Ellulio, B. Stieglerio, Yuk Hui svarstymai,siejant juos su G. Debordo aiškinimais apie kapitalizmo sistemos perėjimą į naują ekonominio-politinio veikimo stadiją, kuri buvo įvardyta reginio kapitalizmu. [...].

ENThe monograph explores the expression of the challenges of the Anthropocene in Nature and eco arts, which include various areas of rendering of natural phenomena and the artistic interpretation and visualization of those phenomena. The connection between Nature arts and scientific research, which is becoming more and more apparent, is stressed and discussed, while works of art strive to develop the public's eco-awareness, broaden the apprehension of the challenges of the Anthropocene, encouraging the audience to experience a sense of common Anthropocene destiny and responsibility for their own activities. Various related arts and artistic practices are collectively referred to as Nature art: earth art, eco art, land art, environmental art, bio art. The connection between artistic and scientific activities is based on multifaceted philosophical research, which is gaining momentum. This research helps to realize the necessity of overcoming the opposition of Nature and Culture, which has arisen in modern times, who turns Nature into suitable resources for human needs, therefore, man has become accustomed to treating Nature selfishly and irresponsibly, forgetting that the environment is its own life medium. The Nature arts emphasize the inherent beauty and majesty of nature, the dependence of man on its powers, the connection between man and other species of life. The importance of the discourse of “climate change” for the new eco-arts is highlighted, it becomes an essential conceptual core that supports the scientific, political and cultural narratives unfolded in artistic works and artistic practices and their characteristic visual additional material, which is necessary to guarantee communication with the audience and participants.The works that are important for the development of Nature arts and considered as exemplary are discussed: R. Smithons "Spiral Jetty" (1970) and A. Denes’ "Wheat Field-Confrontation" (1982) and "Tree Mountain-Living Time Capsule" (1982). Two trends in these arts are highlighted and discussed - Western and Latin American. The latter is associated with the “ontological turn”. This turn was prompted by the spread of Amerindian perspectivism in the research of cultural anthropology and ethnology, which highlighted the importance of shamanic cosmogony for indigenous ways of life that are still alive today. More general trends in the arts of the “ontological turn” are explored, and examples of such arts are presented. The shamanic features discernible in the Nature arts, as well as their political effectiveness, are caused by efforts to “talk” to natural phenomena, to find ways to communicate with natural forces, translating their responses into effective images and sounds that are understandable to people, to persuade communities to focus on environmental work and creativity, to strengthen the worldview of Nature s conscious activity and spirituality, so artists in their creative „flights“ travel between various worlds - mythological, scientific and everyday, providing the people of the present with the necessary ancient knowledge. Shamanism can also be imagined as an essential feature of super-artism - the ability not only to rise „above“ and connect various planes of reality with the scientific one, but also to „see through the eyes of another“, to help empathize with the manifestations of the powers of Nature and the species that live in it. The book was written while seeing and hearing how the Russian horde was plundering Ukraine, brutally destroying its people and all life, calling on the Russians to kill, rob and rape through the lips of their top state politicians, media and priests.Therefore, reflections on the challenges of the Anthropocene, which are inevitably related to the future of humanity in various aspects, are colored by the war taking place in Europe, its horrors, which can be perceived as a special challenge of the Anthropocene - the genocide of the Ukrainian nation by the Russians is at the same time an ecocide of European scope, which manifested itself in the most obvious way in 2023. on the morning of June 6, after the Russians blew up the Kachovka hydroelectric dam. Tens of thousands of people were forced to leave their settlements, their property was destroyed, and the land became barren for a while. The book does not delve into the history of ecology, but only mentions a few works considered essential, which had a great impact on the global environmental movement. The most important are R. Carson’s book "Silent Spring" (1962), the so-called „Brundtland Report“ of the United Nations (1987), A. Tofflers works. The works of contemporary artists are compared with the works of their predecessors, stressing the connections between practices and essential attitudes and the plane of philosophical reflections, to which we pay the most attention. When bringing up the philosophical plane of Nature arts, the functioning of the capitalist technical system is discussed first. M. Heideggers insights rising the question of technology, which marked the philosophical perspective of understanding the essence of technology, J. Ellul’s, B. Stiegler’s, Yuk Huis considerations are used and connected with G. Debords explanations about the transition of the capitalist system to a new stage of economic-political action, which was called spectacle capitalism. Those problematic „nodes“ of the current capitalist technical system and the ideology that serves it are explored more widely. [...].