II, III ir IV gimnazijos klasių mokinių kultūrinio raštingumo ugdymas: Lietuvos ir Sakartvelo daugiakultūrių mokyklų atvejai

LTKultūrinis raštingumas yra daugialypė ir nevienareikšmiškai apibrėžiama samprata. Disertacijos teorinėje dalyje atskleistas kultūrinio raštingumo aktualumas globaliame pasaulyje ir apžvelgta kultūrinio raštingumo teorinė plėtotė bei pateikta tyrėjo hipotezė apie kultūrinio raštingumo ugdymo proceso ypatumus daugiakultūrėje mokykloje. Mokslinio tyrimo metodologijos dalyje pristatomos neopozityvistinės ir socialinio konstruktyvizmo teorinės prieigos, pateikta taikyta atvejų analizės tyrimo strategija ir aprašyta tyrimo eiga bei pasirinktų šalių (Lietuvos ir Sakartvelo) atvejų panašumai. Mokslinio tyrimo rezultatų dalyje pateikti Lietuvos ir Sakartvelo daugiakultūrėse mokyklose vykdytų empirinių tyrimų duomenys, pagal kultūrinio raštingumo tyrimo parametrus išanalizuoti abiejų šalių atvejai. Tyrimo diskusijos dalyje aptariami kultūrinio raštingumo sampratos ypatumai ir analizuojami atvejų pasikartojimai. Disertacijos pabaigoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos, kaip galima ugdyti II, III ir IV gimnazijos klasių mokinių kultūrinį raštingumą daugiakultūrėje mokykloje. Reikšminiai žodžiai: Kultūrinis raštingumas; Kultūrinio raštingumo ugdymas; Daugiakultūrė mokykla.

ENCultural literacy is a multidimensional and ambiguously defined concept. The theoretical part of the thesis reveals the relevance of cultural literacy in the global world, reviews the theoretical development of cultural literacy and presents the researcher’s hypothesis about the peculiarities of the process of learning cultural literacy in multicultural schools. The research methodology part of the research introduces the neo-positivist and social constructivist theoretical approaches, presents the applied case study research strategy and describes the course of the research and the similarities of the selected countries (Lithuania and Georgia). The results section of the research presents data from empirical studies conducted in multicultural schools in Lithuania and Georgia, and analyses the cases of both countries according to the parameters of cultural literacy research. The discussion part of the research deals with the peculiarities of the concept of cultural literacy and analyses the literal replications of the cases. The paper concludes with conclusions and recommendations on how to develop the cultural literacy of students in the 2nd, 3rd and 4th gymnasium grades in a multicultural school. Keywords: Cultural litaracy; Cultural literacy development; Multicultural school.