Supporting teachers in designing learning-oriented assessment in a technology enhanced learning environment

LTTechnologijomis grindžiamoje mokymo(si) (TGM) aplinkoje mokymo(si) ir vertinimo praktikos dažnai reikalauja skirtingo požiūrio, nes pedagoginių praktikų, veiksmingų mokyme auditorijose, taikymas neveikia, nes TGM aplinka įgalina dėstytojus ir besimokančiuosius naudotis naujomis sąveikoms ir grįžtamojo ryšio galimybėms. Tiesą sakant, pastarojo meto pandemijos situacija, kai visos mokymo(si) ir vertinimo procedūros turėjo būti perkeltos į nuotolį, dar kartą parodė, kad prieš pereinant prie mišraus arba nuotolinio mokymo(si) konteksto būtina išnagrinėti ir permąstyti požiūrį į mokymą(si) ir vertinimą. Pavyzdžiui, 2020 m. egzaminų sesijos metu besimokančiųjų vertinimas tapo rimtu iššūkiu, net ir toms aukštojo mokslo institucijos, kurios jau turėjo mokymo(si) ir vertinimo TGM aplinkoje patirties, nes ankstesni formatai neveikė ir nebuvo galimybės organizuoti besimokančiųjų vertinimo kontaktiniu būdu. Dėstytojai turėjo improvizuoti, derindami vertinimo metodus, kad pasiektų bent patenkinamų rezultatų (Cirlan ir Loukkola, 2021). Tačiau reikia pažymėti, kad tam tikros vertinimo strategijos, tokios kaip į mokymąsi orientuotas vertinimas, TGM aplinkoje leidžia atlikti vertinimo intervencijas visą studijų laikotarpį, todėl dėstytojai gali stebėti studentų mokymąsi, taigi apibendrinamojo vertinimo svarba studijų laikotarpio pabaigoje tampa mažiau aktuali. Nepaisant to, tyrimai rodo, kad dėstytojai dar nėra susipažinę su naujoviškomis ir nuolat atsirandančiomis vertinima priemonėmis bei įrankiais (Boud, 2000; Dikli, 2003), arba jiems tiesiog trūksta skaitmeninio vertinimo kompetencijų.Baimindamosi prastų rezultatų bei mėgindamos sumažinti rizikas, susijusias su vertinimu, kai kurios aukštojo mokslo institucijos leido savo studentams atidėti egzaminų sesijas arba siūlė lanksčias egzaminų perlaikymo sąlygas (Cirlan ir Loukkola, 2021). Tačiau šis sprendimas negali išspręsti problemų, susijusių su mokymu(si) ir vertinimu TGM aplinkoje, ir turėtų būti naudojamas tik kaip laikina priemonė, o ne kaip nuolatinis sprendimas. Į mokymąsi orientuotas vertinimas TGM aplinkoje nebuvo nuodugniai išanalizuotas, tačiau buvo ne kartą bandoma ištirti vertinimo strategijas ir metodus, kurie pagerintų studentų mokymosi patirtis, bendrą mokymosi procesą, taip pat mokymo pasiekimus, didinant studentų įsitraukimą ir bendradarbiavimą bei motyvacijos lygį. Tačiau visi šie tyrimai buvo vykdomi mokymo(si) auditorijose kontekste. Tik keli empiriniai tyrimai buvo atlikti siekiant išsiaiškinti, kaip panaudoti mokymosi technologijas, siekiant palengvinti ir pagerinti mokymą(si), vertinimą ir grįžtamojo ryšio teikimą (Lunt ir Curran, 2010). Be to, mokslinėje literatūroje trūksta gerosios praktikos pavyzdžių, kaip efektyviai įgyvendinti į mokymąsi orientuotą vertinimą TGM aplinkoje. Kitaip tariant, stokojama tyrimų, kurie galėtų atskleisti TGM aplinkos potencialą, padėti dėstytojams įgyvendinti į mokymąsi orientuotą vertinimą, siekiant palengvinti ir pagerinti besimokančiųjų mokymąsi. Tyrimo tikslas yra nustatyti technologijomis grindžiamos mokymo(si) aplinkos potencialą padėti dėstytojams kurti į mokymąsi orientuotą vertinimą.Tyrimo objektas – į mokymąsi orientuotas vertinimas technologijomis grindžiamoje mokymo(si) aplinkoje. Tyrimo klausimai: 1. Kaip į mokymąsi orientuotas vertinimas suvokiamas atsižvelgiant į vertinimo teorijas? 2. Kaip technologijos gali padėti dėstytojams įgyvendinti į mokymąsi orientuotą vertinimą technologijomis grindžiamoje mokymo(si) aplinkoje, siekiant palengvinti ir pagerinti besimokančiųjų mokymąsi? Konstruktyvizmo paradigma. Ši disertacija remiasi konstruktyvizmo paradigmos (Vygotsky, 1962; 1978) idėjomis. Viena iš pagrindinių konstruktyvizmo paradigmos idėjų, yra ta, kad žinias kuria besimokantysis, o mokymuisi įtakos turi įvairios socialinės sąveikos (Vygotsky, 1962; 1978). Kadangi šioje disertacijoje tyrimo centre yra į mokymąsi orientuotas vertinimas, kuriuo teigiama, kad mokymas(is) yra nenutrūkstamas procesas, paremtas į studentą orientuotu požiūriu, studento vaidmens svarba yra neginčijama. Studentai yra žinių kūrimo proceso centre. Tačiau studentai taip pat laikomi pasyviais vartotojais mokymo(si) ir vertinimo procesuose. Tuo tarpu dėstytojai yra pagrindiniai mokymo(si) ir vertinimo procesų organizatoriai. Todėl, atsižvelgiant į tikslą ir tyrimo klausimus, disertacijoje daugiausia dėmesio skiriama dėstytojams, nes jie yra pagrindiniai į mokymąsi orientuoto vertinimo kūrėjai TGM aplinkoje. [...].

ENWithin a technology enhanced learning (TEL) environment, teaching/learning and assessment practices often require different approaches, as the application of face-to-face pedagogical practices does not work, because a TEL environment allows for new interactions and feedback options. In fact, the recent pandemic situation, when all teaching/learning and assessment procedures have had to be moved online, has once again pointed out the critical necessity to examine and rethink the approach to teaching/learning and assessment before moving to blended or online learning contexts. For instance, during the 2020 examinations, assessment faced a serious challenge as previous formats would not work, even for higher education institutions (HEIs) that already had experience with teaching/learning and assessment in a TEL environment, as no assessments could be held in person. Teachers had to improvise, combining assessment methods to achieve satisfactory results (Cirlan & Loukkola, 2021). However, it should be noted that other assessment strategies, such as LOA, in a TEL environment allows for frequent assessment interventions throughout the study period, which enables teachers to monitor students’ learning, thus the importance of summative assessment at the end of the study period becomes less relevant. Nevertheless, research suggests teachers are often unacquainted with innovative and constantly emerging tools (Boud, 2000; Dikli, 2003), or they simply lack digital assessment competences. While trying to minimize risks related to poor performance in assessment, some HEIs have permitted their students to delay their examination sessions or offered flexible conditions for re-takes (Cirlan & Loukkola, 2021). However, this solution cannot address the issues related to teaching/learning and assessment in a TEL environment and should only be used as a stopgap measure, not as a permanent solution.The aim of the research is to identify the potential of a technology enhanced learning environment to support teachers in designing learning-oriented assessment. The object of the research is learning-oriented assessment in a technology-enhanced learning environment. The following research questions are being formulated: 1. How is learning-oriented assessment understood in relation to assessment theories? 2. How can technology support teachers in developing learning-oriented assessment in a technology enhanced learning environment for facilitating and enhancing student’s learning? Structure of the Dissertation. This dissertation consists of one theoretical chapter which consists of two sections, a chapter on research methodology, a chapter which presents the findings, a discussion which also provides recommendations, and conclusions. The theoretical chapter is devoted to analyzing the phenomenon of LOA in relation to assessment theories as well as looking at how a TEL environment supports teachers in implementation of LOA. In research methodology chapter, the first empirical study with experts and a case study, conducted at a selected HEI are presented. The findings chapter is divided in three sections, each presenting the findings of the different stage in the research: findings from the research with experts, findings from research with HE teachers, and the findings from database analysis. This is followed by a discussion and conclusions, interpreting, and summarizing the findings. Finally, in Appendices, templates and other documents related to research are provided. Learning-Oriented Assessment in Relation to Assessment Theories In the theoretical analysis, the concept of LOA and its characteristics in relation to assessment theories have been explored. [...].