Atminties kultūra Lietuvos dvarų sodybų sakralinėje ir memorialinėje architektūroje XVIII a. II p. – XX a. pr

LTDisertacijoje kompleksiškai tyrinėjama dabartinėje Lietuvos teritorijoje esančių dvarų sodybų sakralinė ir memorialinė architektūra, per kurią atskleidžiama ir dvaruose klestėjusi dvasinė-religinė kolektyvinės atminties tradicija ir kultūra. Į tyrimo lauką įtraukti architektūros objektai, esantys dabartinės Lietuvos teritorijoje, o kitoje LDK buvusioje teritorijoje (Baltarusijoje) esantys statiniai analizuojami daugiau kaip papildanti, kontekstinė medžiaga. Chronologinės tyrimo ribos apima sakralinės memorialinės architektūros objektus, kurie sukurti nuo XVIII a. II p. (seniausias žinomas) iki XX a. pradžios: dvarų sodybose įkurtos bažnyčios, laidojimo koplyčios, kolumbariumai, koplytėlės, varpinės, kapinaitės ir jose esantys antkapiniai paminklai bei kiti sakraliniai ir memorialiniai ženklai. Tyrimui pasirinkti architektūros objektai, kurie buvo statyti dvarų sodybų teritorijoje. Per juos atskleidžiama dvasingumo bei religijos reikšmė dvaro sodybos aplinkoje, kurią reprezentuoja privačių sakralinių ir memorialinių erdvių kūrimas: siekta sukurti asmenines, šeimai ar giminei skirtas sakralines erdves ir taip įprasminti amžinybėn iškeliavusius artimuosius. Analizuojant disertacijos temą remtasi atminties teorijų taikymu. Lietuvos dvarų sodybų sakralinės ir memorialinės architektūros objektai analizuojami kaip kultūrinės atminties formos, kurios reiškiasi kaip atminties medijos: sakraliniai memorialiniai pastatai, paminklai, šeimos mirusiųjų vietos. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos dvarų sodybos; Kultūrinė atmintis; Sakralinė ir memorialinė architektūra.

ENThe dissertation comprehensively explores the sacred and memorial architecture of manor houses in the territory of present-day Lithuania, through which the spiritual-religious tradition and culture of collective memory that flourished in manors is revealed. The field of research includes architectural objects located in the territory of present-day Lithuania, while buildings located in another former territory of the Duchy of Lithuania (Belarus) are analysed more as complementary and contextual material. The chronological boundaries of the research include sacred memorial architecture objects created from the second half of the 18th century (the oldest known) to the beginning of the 20th century: churches, burial chapels, columbariums, chapels, bell towers, cemeteries and tombstones, and other sacred and memorial signs. The architectural objects chosen for the study were those built on the territory of the manor estates. They reveal the significance of spirituality and religion in the manor house environment, represented by the creation of private sacred and memorial spaces: the aim was to create sacred spaces dedicated to the individual, family or clan, and thus to give meaning to loved ones who have passed on. The analysis of the thesis theme was based on the application of theories of memory. The sacral and memorial architecture of Lithuanian manor houses is analysed as forms of cultural memory, which are manifested as memory media: sacral memorial buildings, monuments, and places of the family dead. Keywords: Manor residencies of Lithuania; Cultural memory; Sacral and memorial architecture.