Subkultūrinio tapatumo galimybės ir grėsmės

LTNagrinėjant jaunimo kuriamas kultūros formas pastarojo dešimtmečio Lietuvoje reikia pažymėti, jog ši kultūra arba kultūros tampa daugialypės, turi daug reikšmių ir interpretavimo, o kartu ir vertinimo galimybių. Nors tautybė, gimtoji kalba tebėra svarbios lietuvio jaunuolio gyvenime, tačiau iš anksto nenulemia kultūros, religijos pasirinkimo, ir dalis jaunų žmonių sąmoningai renkasi alternatyvius tapatinimosi, ideologinio gyvenimo pagrindo paieškos būdus. Šio straipsnio tikslas - aptarti kritiniusjaunimo tapatumo formavimo aspektus ir pamėginti atskleisti subkultūrų vaidmenį psichologinio tapatumo paieškos procese. Ko gero, joks kitas jaunuolio psichologijos aspektas nesulaukė tokio dėmesio, koks buvo skiriamas „Aš" koncepcijos, savęs vertinimo ir tapatumo klausimams. Šiuos aspektus tyrinėjo W. Jamesas, C. Rogersas, E. Eriksonas, D. Marcia, J. Piaget ir daugelis kitų. Minėtus klausimus galima nagrinėti remiantis labai įvairiais teoriniais išeities taškais, kurie ne visuomet yra tarpusavyje suderinami. Ilgą laiką psichologijoje, taip pat ir kituose moksluose, nagrinėjančiuose žmogaus tapatumo raidą, vyravo požiūris, jog individai vystosi, iki perima stabilius suaugusiųjų vaidmenis, iš anksto nustatytus kultūrinio konteksto. Suaugusiojo gyvenimas šia prasme buvo suvokiamas kaip stabilus, nekintamas: įgijęs tam tikras pažiūras individas jų laikosi visą gyvenimą. Tačiau kintančios šiandienos pasaulio realijos verčia psichologijos mokslo teoretikus keisti požiūrį į žmogaus tapatumo raidą. Kuomet nebelieka stabilių gyvenimo sričių, suaugusiesiems neretai tenka pervertinti savo įsitikinimus prisitaikant prie socialinio konteksto.Situacija, kuomet vaikas nebegali tėvų pavyzdžiu kurti savo tolesnio gyvenimo modelio, ankstesnėse psichologijos teorijose buvo siejama su socialinės krizės laikotarpiu, apsunkinančiu asmens tapatumo siekimą, tačiau tikėtina, jog tokia visuomenės būsena šiandieniniame kintančiame pasaulyje tampa natūrali, ir individams tenka prie to prisitaikyti. Taigi šiandieninėje psichologijoje asmens tapatumo formavimas suvokiamas kaip nenutrūkstamas procesas, vykstantis visą žmogaus gyvenimą, atsisakoma požiūrio, jog tapatumas yra stabili ir nekintama brandžios asmenybės savybė. Dauguma klasikinių psichologijos, psichoanalizės teorijų daugiausia dėmesio skyrė vienam arba keliems žmogaus gyvenimo tarpsniams ir labai retai mėgindavo apžvelgti visą žmogaus gyvenimą ir tapatumo kitimą keičiantis žmogaus amžiui. Išimtis čia galėtų būti, ko gero, tik E. Eriksono pasiūlyta asmenybės raidos koncepcija, apimanti visą žmogaus gyvenimą. E. Eriksono teorija, sukurta amžiaus viduryje, daugiausia kritikuojama dėl neadekvataus moters tapatumo vertinimo.Vis dėlto pagrindinių jos teiginių kol kas neįmanoma nuginčyti, todėl šiame straipsnyje mes šia teorija daugiausia ir remsimės; tiesa, kartu mėginsime permąstyti kai kurių konceptų turinį. Tokio permąstymo empiriniu pagrindu tapo šio straipsnio autorės atlikti įprastinių ir virtualioje erdvėje funkcionuojančių jaunimo subkultūrų tyrimai (1998-2001 m.). Atliekant tyrimus buvo naudoti humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimo metodai: interviu, pokalbis, dokumentų analizė, stebėjimas dalyvaujant, filmavimas ir fotografavimas [p. 69-71].

ENThe purpose of this article is to discuss some aspects of youth identity in the context of youth subcultures. As a theoretical background, the author has chosen E. Erikson's classical personality development theory and suggests rethinking some of its aspects. Referring to empirical data (gathered in 1998-2000 during research into Lithuanian youth subcultures), the author analyzes how young people understand subcultural identity and how they interpret and use some of the basic meanings of their culture. The author reveals the reasons that determine the choice of subcultural identity and discusses how cultural meanings and norms common to a subcultural social environment may influence social behavior and personality development. The author concludes that, depending on the conjunction of different factors, subcultural identity may save an adolescent personality from psychological trauma and help form a positive identity. She also notes that some social norms considered positive in a subcultural environment (such as computer crimes or drug addiction) may cause deviant behavior, regression, or psychological disorders.