Руськомовные и церковнославянские переводы польского произведения "Żywoty świętych" ректора вильнюсского университета Петра Скарги в кириллической рукописной традиции Великого Княжества Литовского и Польского Королевства: язык и текст в свете этноконфессиональных контактов

• Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos lenkiškojo leidinio "Żywoty świętych" vertimai į rusėnų ir bažnytinę slavų kalbas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kirilinėje rankraštinėje tradicijoje kalbų ir kultūrų sąveikos kontekste
• Ruthenian and Old Church Slavonic translations of the book "Żywoty świętych" originally written in Polish by the rector of Vilnius University Piotr Skarga, in the Cyrillic manuscript tradition of the Grand Duchy of Lithuania and the Kingdom of Poland: language and text in the context of ethno-confessional contacts

LTDisertacija skirta plačiai Abiejų Tautų Respublikos kiriliniuose rankraščiuose paplitusiems, bet menkai ištirtiems žymaus jėzuito, pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos leidinio Żywoty świętych (pirmasis leidimas 1579 m., Vilnius) vertimams į dvi – bažnytinę slavų ir rusėnų – kalbas. Vietinių rusėnų iš Skargos sąvado išverstiems tekstams savo didžiule apimtimi prilygsta nebent Biblijos vertimai. Atliekant tyrimą taikyta šaltiniotyros prieiga. Bendrosios informacijos apie išverstų tekstų skaičių, kalbą ir apimtį kontekste pasitelkus teksto kritikos metodus tirta trijų pasirinktų Żywoty świętych „kirilinių“ vertimų kalbines ir kultūrines ypatybes reprezentuojančių kūrinių – šv. Prokopijaus Cezariečio (18 nuorašų), šv. Atanazo Didžiojo (16), šv. Pelagijos iš Tarso (15) gyvenimo aprašymų – teksto istorija. Siekiant nustatyti verstinį rankraštinių versijų pobūdį rusėniškai ir bažnytine slavų kalba rašyti tekstai gretinti su lenkišku originalu. Taikyta būtina identifikavimo sąlyga – kalbos ir turinio atitikimas. Tiriamųjų kūrinių nuorašų genealogija nustatyta palyginus jų tekstologijos duomenis su informacija apie jų sąsajas su konkrečiais tekstais (jei įmanoma) iš septynių Żywoty Świętych leidimų, išleistų Petrui Skargai gyvam esant. Ši XVII–XVIII a. ATR rusėnų žemėse gyvavusi rankraštinė tradicija yra tarpkonfesinio tekstų peradresavimo pavyzdys: ilgą laiką katalikiškoje aplinkoje populiarūs šventųjų gyvenimo aprašymai ir pamokslai paplito tarp vietinių stačiatikių ir unitų.Lenkiško originalo „kirilinės“ versijos kurtos ne vėliau kaip XVII a. pradžioje (Skargai gyvam esant). Rusėnai išvertė 232 tekstus (55%) iš 422 Skargos sąvado kūrinių. Šie vertimai dažniausiai funkcionavo vien tik iš Żywoty Świętych verstų šventųjų gyvenimo aprašymų rinkiniuose ir menologinio tipo rinkiniuose (pagrindinė nuorašų dalis), o tai rodo ypatingą kirilinių skaitomųjų kūrinių poreikį. Dažniausiai versta į rusėnų kalbą, tačiau 44 kūriniai išversti į bažnytinę slavų kalbą. Šv. Prokopijaus Cezariečio ir šv. Atanazo Didžiojo gyvenimo aprašymai du kartus išversti į rusėnų kalbą, šv. Pelagijos iš Tarso gyvenimo aprašymas – vieną kartą. Į bažnytinę slavų kalbą versta iš ankstesnių vertimų į rusėnų kalbą. Vertimai atlikti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tiriamoji tradicija nebuvo centralizuota. Vertimus iš lenkų kalbos atlikti, o vėliau juos redaguoti ir skleisti galėjo parapijų šventikai, kuriems reikėjo pamokomosios kirilinės literatūros. Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė; Petras Skarga; rusėnų kalba; verstinė hagiografija.

ENThe thesis is devoted to the extensive, but under-researched manuscript tradition of Ruthenian and Old Church Slavonic translations of the early printed Polish hagiographic book Żywoty świętych by the famous Jesuit, the first rector of Vilnius University Piotr Skarga (first edition 1579, Vilnius). The total volume of texts translated from Skarga’s book by the Ruthenians of the Lithuanian-Polish Commonwealth is comparable (in respect of its large scale), perhaps, only to biblical translations. A source study approach was used in this research. After a survey of general information on the total number of texts in this corpus, its language and volume, the textual history of the Lives of St. Procopius of Caesarea (18 copies), St. Athanasius the Great (16), and St. Pelagia of Tarsus (15), which all reflect the linguistic and cultural features of the local “Cyrillic” translations from Żywoty świętych, was researched in detail, using the methods of textual criticism. In order to establish the translational nature of numerous Ruthenian and Old Church Slavonic manuscript versions, they were compared with the Polish printed text: the condition for their identification as a part of the corpus was their simultaneous linguistic and textual correspondence to the Polish original. The genealogy of numerous copies of the three texts was identified by comparing their textual features with their dependency on a specific edition of Żywoty świętych, published during Skarga’s lifetime. This manuscript tradition developed by the Ruthenians of the Lithuanian-Polish Commonwealth during the 17th–18th centuries is an example of interconfessional transfer of texts – lives of saints and sermons, popular in the Catholic environment for a long time, were adopted by the local Orthodox and Uniate communities.This happened no later than the early 17th century (in Skarga’s lifetime) in the Ruthenian lands of the Grand Duchy of Lithuania (not those of the Polish or Hungarian kingdoms). The Ruthenians translated 232 texts out of 422 texts (55%) contained in Skarga’s corpus. Most translations are attested in manuscripts of the Menaion type or those made entirely of translations from Żywoty świętych. This indicates a special need for Cyrillic extensive reading texts in the region. Ruthenian was the main language for these translations, while Old Church Slavonic was used for merely 44 texts. The Lives of St. Procopius of Caesarea and St. Athanasius the Great were translated into Ruthenian twice, while the Life of St. Pelagia of Tarsus — only once. Old Church Slavonic translations were made from earlier Ruthenian versions (and not directly from Polish). Unlike the creation of the Great Menaion Reader by Metropolitan Macarius of Moscow, this manuscript tradition was decentralized. Translations from Polish were probably made and disseminated mostly by Ruthenian parish priests, who felt a need for Cyrillic edifying church texts. Keywords: Piotr Skarga; Ruthenian; Slavonic manuscript; Slavic studies; Slavonic studies.