LTLietuva, kaip ir kitos dvi Baltijos šalys - Latvija bei Estija, - jaučia nuolatinę grėsmę iš Rytų dar jaunam savo valstybingumui. Si grėsmė tęsiasi šimtmečius, turi tradicijas, ir naivu būtų tikėti, jog artimiausiame dešimtmetyje ši tradicija, nepaisant spartaus pasaulio demokratėjimo, išnyktų. Greičiau gali atsitikti atvirkščiai. Subyrėjus sovietinei imperijai, revanšistinės jėgos mobilizuojasi, stiprina savo galias ir, kaip parodė 1993 m. gruodžio mėnesio rinkimai į Rusijos Valstybės Dūmą, įsitvirtina naujosios, posovietinės Rusijos valstybės gyvenime. Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, valstybės nepriklausomybė bus griaunama matomais ir nematomais kanalais, ir tos pastangos iš Rusijos pusės eis banga po bangos, palaikomos jos piliečių sąmonėje bei pasąmonėje įsišaknijusio, imperialistinės dvasios išugdyto mentaliteto. Tam spaudimui neišvengiamai pasiduos ir išskaidytos, nesutvirtėjusios rusų tautos demokratėjimo jėgos. Tai viena susiklosčiusios realybės pusė. Tačiau be jos gyvuoja ir kita nūdienos pasaulio realybė. Nors ji ir nėra šiandien tiesiogiai mums pavojinga, atkreipti į ją dėmesį privalu. Tokia ar kitokia forma, tuo ar kitu laiku ji gali pasireikšti kaip tam tikros grėsmės tautos likimui, jos pilnaverčiam vystymuisi šaltinis [p. 80].
ENThe idea of the Lithuanian national defence and its international security is elucidated in this article. Being situated at the crossroads of the East and West Lithuania has always suffered attempts of the powerful neighbours to suppress her. Even now some of them pursue expansionist foreign policy. This study also investigates the purpose of national existence which can only assured through the legalization of the rights and guarantees decoration of small states and nations. The author tries to forecast the main trends of the development of a nation’s defence and self-defence.