Rezistencinio patyrimo reikšmė savigynos strategijai. Istorinis aspektas
LTŠiandien įprasta valstybės ir piliečių savigyną sieti su dviem pagrindiniais tikslais: teritoriniu neliečiamumu ir valstybės struktūrų išsaugojimu. Tai aiškus ir suprantamas militariniu būdu pasiekiamas pasiprešinimo tikslas. Tačiau mažos valstybės visuomenei yra labai svarbus kitas savigynos strategijos ir taktikos būdas, kurio esmę atskleidžia klausimas - kaip išlikti okupacijos ar agresijos metu? Šio klausimo svarbą paliudija Baltijos valstybių pastarųjų šimtmečių patyrimas. Lietuva turi ypatingai turtingą istorinį patyrimą: sukilimai, spaudos draudimas, Kražių skerdynės, tremtys į tolimąją Šiaurę. Dramatiška mūsų valstybės ir tautos patirtis mūsų amžiuje, skaudžios netektys iki pat pastarųjų dienų, - tai tos istorinės pamokos, į kurias nedovanotina nekreipti dėmesio. Juo labiau, kad tautos patyrimo turinyje atsiskleidžia krašto ir visuomenės ypatybės, galinčios padėti ar pakenkti jos savigynai. Deja, mes patys menkai domėjomės savo skaudžiu patyrimu, tarsi nepataisomos klaidos ir patirto teroro aukos mums nieko nereikštų. Istorinis patyrimas, praturtintas teoriniais svarstymais, subrandino tezę: istorinė tautos išlikimo per pasipriešinimą analizė kartu su dabartinės situacijos bei tendencijų įvertinimu yra tie atramos taškai, į kuriuos turėtų remtis savigynos strategija ir perspektyvios koegzistencijos su mūsų kaimynais programa. Šią tezę pamėginsiu pagrįsti istorine analize. [Iš teksto, p. 41]
ENA new tactics of self-defence crytallized in the Baltic States during the Soviet occupation in 1940-1991. This specific and hidden tactics is a result of historical experience which was accumulated as a natural reaction to the occupant’s violence and a seeking to obtain an equilibrium in continuous conditions of ethical genocide. In the paper an attempt is made: a) to discuss the experience of national resistance and to forecast the main principle of self-defensive strategy and manner of civic attidude and actions after arising the crucial situation provoked by military, ecological and demographical emergencies; b) to prospect the opportunity of peaceful coexistence of the states irrespective of their supremacy in the Baltic area. This research was supported by the Research Support Scheme of the Central European University, grant No. 371-93.
