Vietinės architektūros reikšmės: individualus šiuolaikinis gyvenamasis namas Vilniaus apskrityje

LTDisertacijoje tirti šiuolaikiniai individualūs gyvenamieji namai Vilniaus apskrityje, statyti po 1990 m. Individualus gyvenamasis namas Lietuvoje iki šiol buvo daugiausiai tyrinėtas kaip materialus objektas. Šio darbo tikslas buvo ištirti šiuolaikinės individualios gyvenamųjų namų architektūros formas ir reikšmes. Tokiu būdu siekta ne tik remtis etnologijos mokslo tradicijomis, bet ir, pritaikius emic perspektyvą, praplėsti architektūros tyrimų spektrą. Tyrimo pagrindą sudaro 2016 ir 2022 m. atlikti etnografiniai lauko tyrimai, kurių metu buvo apklausiami individualius gyvenamuosius namus projektuojantys architektai ir tokiuose namuose gyvenantys namų savininkai. Nepaisant šiuolaikinės visuomenės technokratinio pobūdžio ir privalomo architekto indėlio, tirti namai atitiko vietinės (vernacular) architektūros kaip kylančios „iš apačios“, t. y. atitinkančios savininko poreikius ir statomos savomis rankomis, sampratą. Dėl nagrinėjamos vietovės istorinių, politinių, ekonominių sąlygų, šiuolaikinę visuomenę veikiančių modernių ir globalių procesų, tirta Vilniaus apskrities architektūra išsiskyrė ne tik utilitarumu, bet ir daugiakultūriškumu. Namo savininkų etninę bei kultūrinę tapatybę geriausiai atskleidžiančiais simboliais, dar vadinamais materialiaisiais registrais, tapo namų spalvos ir tam tikrų architektūrinių elementų panaudojimas. Žmogaus ryšį su architektūra parodė vis dar praktikuojami simboliniai veiksmai namo statybos ir apsigyvenimo jame metu bei statybose taikomos ekologiškos praktikos. Ekologijos sampratos ir praktikų analizė darbe padėjo atskleisti išaugusią ekologijos reikšmę ir šiuolaikinės visuomenės judėjimo trajektoriją giliosios ekologijos link. Reikšminiai žodžiai: vietinė architektūra; individualus gyvenamasis namas; etniškumas; Vilniaus apskritis; ekologija.

ENThis thesis investigates modern detached dwellings built within the boundaries of Vilnius County after 1990. The detached residential house in Lithuania has been mostly studied as a material object. The aim of this research was to explore the forms and meanings of contemporary individual residential architecture. Hereby, it was aimed not only to rely on the scientific tradition of ethnology, but also, by applying the emic perspective, to expand the spectrum of the architectural studies. The main data were collected during the ethnographic field research in 2016 and 2022, where architects designing detached residential houses and homeowners of this type of architecture were interviewed. Despite the contemporary society’s technocratic nature and the obligatory agency of the architect, the houses in this research corresponded to the concept of vernacular architecture as built ‘from below’, i.e., construction which meets the needs and were built by the hands of the owner. Due to the historical, political, economic conditions in the field of the research, modern and global processes affecting the contemporary society, the studied architecture of the Vilnius County was distinguished not only by utilitarianism, but also by multiculturalism. The color of the house and the use of certain architectural elements have become the symbols, also known as material registers, that best indicate the ethnic and cultural identity of the house owners. The relationship between human and architecture was revealed by still-practiced symbolic actions, which were taken during construction and housewarming, as well as the ecological practices used in construction. The analysis of ecology concepts and practices helped to reveal the increased importance of ecology and the trajectory of contemporary society’s movement towards deep ecology. Keywords: vernacular architecture; residential house; ethnicity.