Kasdienis gyvenimas vokiečių okupuotoje Lietuvoje 1941–1944 m.: buitis, mityba ir sveikata

LTDažniausiai disertacijoje stengiamasi nagrinėti tik vieną iš kasdienybės dalių, kuri yra susijusi su gyventojų buitimi arba suformulavus kitaip – baziniais ir svarbiausiais žmogaus poreikiais, kuriuos atsakius paprastai įmanoma kalbėti apie kitus kasdienio gyvenimo lygmenis. Darbe bandoma ne tik įvardyti faktus susijusius su neigiama vokiečių okupacijos įtaka žmonių gyvenimo kokybei, bet kartu siekiama atskleisti gyventojų prisitaikymo strategijas, kurios sudarė ženklią daugelio gyventojų kasdienio gyvenimo dalį. Minėtų prisitaikymo strategijų ašis tapo susitelkimas ties krašto vietiniais gamtiniais ištekliais. Tai gali būti laikoma visuotiniu civilizaciniu reiškiniu, kuris pasireiškia visuomenei masiškai susidūrus su krizine situacija. Todėl natūralu, kad agrarinis krašto pobūdis tapo pagrindiniu karą išgyventi padėjusiu veiksniu, nes daugelis gyventojų paprasčiausiai nebuvo nutolę nuo su žemės ūkiu susijusios veiklos. Tyrime taip pat atskleista, kad minėtos strategijos nukreipdavo ir link nebūtinai neigiamo pobūdžio pokyčių, kai reikėjo stiprinti su gamtiniais ištekliais susijusias veiklos sritis.