Tapti neformaliuoju ugdymu. Post-struktūralistinė neformaliojo (jaunimo) ugdymo analizė

LTDisertacijoje, pasitelkiant poststruktūralistinės filosofijos konceptus, analizuojamas neformalusis ugdymas ir ugdytojų patirtys. Siekiama atskleisti neformaliojo (jaunimo) ugdymo lauke atsirandančių ugdytojų tapsmą ir jų kuriamą daugybišką lauką. Disertacija parengta „mąstant su teorija“. Mąstymas su teorija pirmiausia reiškia prancūzų filosofų Gilles’io Deleuze’o ir Félixo Guattari konceptų analizę ir žvilgsnį į neformalųjį ugdymą per šiuos konceptus. Disertacijoje pritaikoma (įdiegiama) dalis Deleuze’o ir Guattari pasiūlytų konceptų (tapsmas, rizoma, daugialypumas, afektas, nomadiškumas, teritorija, paslaptis), leidžiančių svarstyti apie neformaliojo ugdymo aspektus, praktiniame lauke dažnai liekančius nepastebėtais. Pasirinkta disertacijos struktūra, prasidedanti nuo NFU teorinių implikacijų, jau atliktų tyrimų apžvalgos, žvelgia į neformaliojo ugdymo reiškinį plačiai, skiria dėmesio ryšiams ir sąveikoms su kitais kontekstais. Darbas tęsiamas, pasitelkiant asmeninį neformaliojo ugdymo išgyvenimą, ateinantį iš praktikuojančių ugdytojų ir besimokančiųjų. Kalbėdami apie savo patirtis NFU, tyrimo dalyviai patvirtina tai, kas anksčiau apie NFU pasakyta, ir praplečia žinias apie NFU lauką, praktikas, vertybes ir veikimo būdus. Taip vėl grįžtama nuo asmens lygmens prie plataus žvilgsnio į neformalųjį ugdymą kaip į ugdymo reiškinį – daugialypį, įvairų, esantį nuolatiniame tapsme. Reikšminiai žodžiai: poststrukturalizmas; neformalusis ugdymas; ugdytojas; tapsmas; Deleuzeir Guattari.

ENIn this thesis non-formal education and the experiences of educators are analysed using the concepts of post-structuralist philosophy. The aim is to disclose the becomings of educators who appear in the field of non-formal (youth) education, and the multiplicities they create in this field. The chosen tactics – researching and thinking with theory – made it possible to expand the understanding of non-formal education and the possible methods that help to explain it. In this work, a part of the concepts proposed by the French philosophers Gilles Deleuze and Félix Guattari have been adapted (plugged-in). The chosen structure of the dissertation starts with the theoretical implications of non-formal education, an overview of the already conducted research, a broad overview of the phenomenon of non-formal education, and extensive attention to connections and interactions with other contexts. It continues with personal experiences of non-formal education coming from the practicing educators and learners. When talking about their experiences in non-formal education, the research participants confirm what has already been said about non-formal education and expand their knowledge about the NFE field, practices, values and ways of working. This brings us back from the individual level to a broad view of NFE as an educational phenomenon/territory/assemblage. Keywords: post-structuralism; non-formal education; educator; becoming; Deleuze and Guattari.