Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro poveikis lietuvių raštijos ir knygos kultūros plėtotei XVIII-XIX amžiuje : disertacija

LTDisertacijoje per Lietuvių kalbos seminaro vadovų docentų, klausytojų ir absolventų indėlį kuriant ir vystant lietuviškos raštijos tradicijas Mažojoje Lietuvoje atskleistas Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro vaidmuo plėtojant XVIII–XIX a. lietuvių raštiją ir knygos kultūrą. Pirmoje darbo dalyje aptariamas Karaliaučiaus universiteto vaidmuo rengiant lietuvių dvasininkus ir mokytojus XVI–XVII a., aptartas seminaro įkūrimo tikslas ir aplinkybės, iškeltos pirmųjų jo veiklos metų (1718–1723) problemos ir pakilimo bei nuosmukio (1718–1809) priežastys. Taip pat atskleistas M. L. Rhesos, kaip seminaro vadovo (1810–1840), vaidmuo reorganizuojant ir atgaivinant Lietuvių kalbos seminarą ir F. Kuršaičio, vadovavusio (1841–1883) stiprėjančiomis germanizacijos sąlygomis, vaidmuo. Antroje darbo dalyje tiriama seminaro dalyvių: vadovų, docentų, klausytojų kūrybinė veikla studijose; analizuojamos seminaro mokymo priemonės ir bibliotekos fondai, studijų programa ir mokymo metodika, studentų rengimas kūrybiniam darbui. Trečioje dalyje atskleistas seminaro absolventų dalyvavimas religinės ir pasaulietinės raštijos plėtojime, lituanistiniai ryšiai su Didžiąja Lietuva ir Europos mokslo bendruomenėmis bei mokslininkais. Darbe pateikta seminaro istorija (XVIII–XIX a.), pagrįsta archyviniais šaltiniais, saugomais Berlyno, Olštyno, Vilniaus archyvuose; ištyrinėtos seminaro mokymo priemonės ir biblioteka, pateiktas mokymo procese naudotų knygų sąrašas; atskleistas metodinis ir kūrybinis darbas seminaro auditorijose ir suregistruoti seminaristų studijų metu parengti darbai; pateikti iki šiol neskelbti seminaro veiklos dokumentai; patikslintos ar papildytos žinomų raštijos veikėjų biografijos; išaiškinti kai kurių nežinomų knygų veikėjai ir kt.

ENThe dissertation purports to uncover the role of the Lithuanian language seminar, held in Lithuania Minor (Karaliaučius) university and comprising contributions of its teaching staff, students and alumnus to development of Lithuanian writing traditions in Lithuania Minor, in advancing Lithuanian writing and book culture of XVIII-XIX c. The first part discusses the role of Lithuanian Minor university in educating Lithuanian clergymen and teachers in XVI–XVII c., goals and circumstances surrounding creation of the seminar, crystallizes problems of its initial years (1718-1723) and causes of its mixed record (1718–1809). Also, the author examines the roles of M. L. Rėza, as the head of the seminar (1810–1840), in reorganizing and promoting the Lithuanian language seminar. The second part of the work looks into creative work of seminar’s participants: teaching staff, associated professors, students; the author analyzes teaching methods used in the seminar, study program and methods of instruction, students creative work. The third part explores the role of seminar’s alumnus in advancement of religious and secular writing, Lithuanian language links with Lithuania proper and European science communities and scientists. The history of the seminar (XVIII-XIX c.) provided in this work is based on archival sources stored in Berlin, Olsztyn, Vilnius archives; the author has examined teaching methods and library used by the seminar participants and provides a list of books used in the teaching process; uncovers methodological and creative work carried out at the seminar.