Vidurio ir Rytų Europos valstybių įsijungimas į Europos Sąjungą: ES plėtra ir europeizacija : disertacija

LTDisertacijos tikslas – ES poveikį į ją stosiančioms Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybėms paaiškinti tiek poveikio mechanizmų, tiek rezultatų atžvilgiu. Tyrime keliami keli pagrindiniai tarpusavyje susiję klausimai apie ES įtaką valstybėms kandidatėms dabartiniu ir ankstesniais ES plėtros etapais, europeizacijos procesų skirtumus valstybėse kandidatėse ir valstybėse narėse, taip pat nagrinėjami europeizacijos padariniai. Disertacijoje tikrinamos šios hipotezės: pirma, naujausias plėtros etapas išsiskiria tuo, jog vyksta pagal kitokius principus, kurių visumą galima pavadinti plėtros metodologija (plėtros instrumentarijumi); antra, valstybių kandidačių europeizacija turėtų skirtis nuo valstybių narių europeizacijos, nes skiriasi tiek europeizacijos instrumentai, tiek mechanizmai; trečia, valstybių kandidačių europeizacija turėtų būti labiau apibrėžta proceso, kuris vadinamas konvergencijos hipoteze, atžvilgiu; ketvirta, valstybių kandidačių europeizaciją galima apibūdinti kaip konvergenciją į tam tikrą institucinį modelį, o šį – išreikšti reguliacinės valstybės metafora; penkta, europeizacijos proceso rezultatyvumas siejasi su pačia Europos integracijos procesų poveikio nacionalinei valstybei esme; šešta, nauji plėtros principai ne tik suteikia reformoms kryptį, bet ir dėl pernelyg didelio rigidiškumo ir sutelktumo į reguliacinio pobūdžio funkcijas kelia naujo pobūdžio grėsmių politiniam stabilumui ir demokratijos veikimui narėse kandidatėse.

ENThe goal of the thesis is to explain the impact of the EU on the Central and Eastern European countries that joined it both in terms of mechanisms of impact and the results. The study addresses several interrelated questions about the EU’s influence on candidate states during the current and earlier stages of EU enlargement, the differences of europeisation processes in candidate states and Member States and analyses the consequences of europeisation. The thesis checks the following hypotheses: first of all, the latest stage of enlargement is different in a way that it is going on under different principles that can be generally referred to as enlargement methodology; second, europeisation of candidate states should differ from europeisation of Member States, as both the instruments and mechanisms differ; third, europeisation of candidate states should have a better definition in terms of the process called the convergence hypothesis; fourth, europeisation of candidate states can be described as convergence to a certain institutional model, which can be expressed as a metaphor of a regulatory state; fifth, the efficiency of the europeisation process relates with the very essence of the effects of the European integration processes on a national state; sixth, new principles of enlargement both give a direction to reforms and create new threats to political stability and democracy in candidate states due to excessive rigidness and focus on regulatory functions.

• Capabilities of economics growth on basis of innovations and knowledge development: experience of Lithuania / Jolanta Solnyškinienė. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2008, Nr. 1 (12), p. 159-166.
• Public management reforms: Lithuania / Vitalis Nakrošis. Public management reforms in Central and Eastern Europe / edited by Geert Bouckaert. Bratislava: NISPAcee Press, 2008. P. 225-239.
• The Evaluation of social and economic development of the region / Akvile Kilijoniene, Žaneta Simanaviciene, Arturas Simanavicius. Inžinerinė ekonomika. 2010, 21(1), p. 68-79.