Lietuvių tautinis sukilimas Suvalkijoje

LTKeletą metų prieš Lietuvos nepriklausomybės 100-metį ir keletą po jo nedaug buvo rašyta apie 1905 metų lietuvių tautinį sukilimą, kurio metu žengtas pirmas žingsnis Lietuvos nepriklausomybės link. Sukilimas buvo spontaniškas, neturėjo centrinio valdomojo organo ir reiškėsi visoje Lietuvoje. Jis rėmėsi žmonių solidarumu bei bendros atsakomybės samprata. Vincas Kudirka XIX a. pabaigoje „Tautiškoje giesmėje“ kvietė žmones vienytis vardan tos Lietuvos. Šios giesmės žodžius 1905 metais dar nedaug kas žinojo. Lietuvių tautinė savimonė pradėjo reikštis ir formavosi per ilgą Rusijos represijų laikotarpį. Lietuviškos spaudos, rašto ir kalbos draudimas žadino lietuvių tautmonę. Atsirado knygnešiai, kurie vienijosi į organizacijas, platino draudžiamą spaudą ir literatūrą. Kaimuose pradėjo veikti slaptosios lietuviškos mokyklos ir daraktoriai. Ilgainiui žmonių sąmonėje gimė atsakomybės už Lietuvą jausmas. Žmonės, protestuodami dėl spaudos draudimo, rašė kolektyvines peticijas Rusijos valdžiai. Po jomis pasirašydavo dešimtys, o kartais net ir keli šimtai lietuvių. Tarp pasirašiusiųjų buvo ir moterų. Lietuviška pogrindžio literatūra ir spauda formavo žmonių tautinį identitetą, ugdė bendrą požiūrį į lietuvių kalbą ir raštą. Kai 1905 metais Rusijoje prasidėjo revoliucija, lietuviškos spaudos draudimas jau buvo panaikintas, tačiau rusų valdžia, engusi lietuvius, liko ta pati [p. 218].

ENThe article describes the Lithuanian national uprising of 1905 in the Suvalkai province. It was spontaneous, did not have a central governing body and manifested itself throughout Lithuania. The rallies began in the spring of 1905. They urged to turn down the authorities, not to go to the tsar’s army, not to pay taxes and not to obey the government’s instructions. People began harassing and humiliating Russian police officers. Lithuanians expelled clerks and teachers sent from Russia, and appointed Lithuanians instead. They demanded to convene the Vilnius Seimas. Some communities declared self-government and severed ties with the tsarist government. The unrest also took place in the Punskas region. The situation became uncontrollable. A state of war was declared in the Lithuanian communities of Suvalkai province and a state of emergency was established in Kaunas province. After the uprising was suppressed, its participants were persecuted by the tsarist authorities. We know a lot about those events from the memoirs of Andrius Matulaitis, which are presented in the article.