Architektūros studijos Lietuvoje (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje) XVIII a. II pusėje - XIX a. I pusėje : disertacija

LTMokslinis darbas aprėpia visų architektūros edukacijos institucinių formų raidą nuo XVIII a. 4 dešimtmečio iki 1832 m. – Vilniaus universiteto ir jame veikusios Architektūros katedros uždarymo. Disertacijoje analizuojami architektūros edukacijos kristalizavimosi Lietuvoje būdai, pasitelkiant švietimo institucijų raidos, jų programų, valstybės kultūrinės politikos analizę; apibrėžta Architektūros katedros reikšmė XVIII-XIX a. I pusės Lietuvos meniniam gyvenimui, architektūros didaktikai ir estetikos vystymuisi. Taikant analizės metodą nustatyta architektūros didaktikos raiška atskirose institucinėse formose (institucinių architektūros formų analizė suskirstyta į etapus); naudojant lyginamąjį metodą atspindėta architektūros edukacijos raida Europos Apšvietos amžiaus kultūros ir architektūros teorijos kontekste. Taip pat aptarti XVIII a. II pusės Jungtinės Lietuvos-Lenkijos valstybės ideologijos, Edukacinės Komisijos ir Lietuvos DK privačių mecenatų iniciatyvos rezultatai meninės edukacijos srityje. Darbe pateikta architektūrinės edukacijos klasifikacija, architektūros mokymo raidos periodizacija ir kai kurios naujos atskirų architektų didaktinės veiklos interpretacijos. Gvildenamos programinės-metodologinės nuostatos, profesorių pedagoginės bei estetinės pažiūros, pateikiami katedros absolventų paieškos rezultatai.

ENThe work covers the development of all institutional forms of architectural educology from the 4th decade of the 18th century to 1832 – the closure of Vilnius University and the Department of Architecture that functioned in it. The thesis analyses ways of crystallisation of architectural education in Lithuania, analyses the development of educational institutions, their programmes, the state policy of culture; defines the significance of the Department of Architecture in the 18th –the first half of the 19th century to Lithuanian’s artistic life, the development of architectural didactics and aesthetics. By applying the method of analysis the expression of architectural didactics in separate institutional forms is established (the analysis of institutional architectural forms is divided into stages); by means of a comparative method the development of architectural educology within the context of culture and the theory of architecture in the Enlightenment period in Europe is reflected. Also, the results of the Common Lithuanian-Polish State ideology, the Commission on Education and the initiative of private patrons of the Grand Duchy of Lithuania in the sphere of education are discussed. The work presents classification of education, periodisation of the development of teaching architecture and some new interpretations of the didactic activity of separate architects. Main programme-methodological principles, pedagogical and aesthetic attitudes of some professors are elucidated, the results of searches of the graduates of the Department are presented.