Aktualioji skaida lietuvių ir norvegų kalbose : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Aktualioji skaida lietuvių ir norvegų kalbose: disertacija
Alternative Title:
Functional sentence perspective in lithuanian and norwegian
Publication Data:
Vilnius, 2004.
Pages:
117 lap
Notes:
Dr. disert. (humanit. m.) - Vilniaus universitetas, 2004. Bibliografija.
Summary / Abstract:

LTDisertacijoje tiriamos ir gretinamos aktualiosios skaidos raiškos priemonės lietuvių ir norvegų (šiek tiek švedų) kalbose. Disertacijos tikslas – ištirti ir palyginti aktualiosios skaidos santykį su formaliąja tiriamųjų kalbų struktūra, nurodant specifines aktualiosios skaidos reiškimo priemones skirtingos struktūros lietuvių ir norvegų kalbose, atkreipiant dėmesį į būdingas aktualiosios skaidos klaidas. Darbe analizuojama, kas lietuvių kalboje atlieka analitinėms kalboms specifinių aktualiosios skaidos raiškos priemonių funkciją ir, atvirkščiai, kaip lietuvių kalbos aktualioji skaida perteikiama fiksuotos žodžių tvarkos norvegų kalboje. Daugiausia tiriama aktualios informacijos (remos) raiška. Išsamiau analizuojamos šios specifinės norvegų kalbos aktualiosios skaidos raiškos priemonės: pristatomoji konstrukcija, lūžis, sakinio dalies iškėlimas, žymimoji ir nežymimoji forma. Taip pat tiriama, kaip reminės lietuvių kalbos sakinio dalys perteikiamos norvegų kalboje. Tiriant sintaksines aktualiosios skaidos raiškos priemones apsiribojama sakiniu. Jis – pagrindinis šio tyrimo objektas. Tik kai neišvengiama, pavyzdžiui, tiriant morfologines aktualiosios skaidos raiškos priemones (žymimąją ir nežymimąją formą), atsižvelgiama į kontekstą. Remiantis aktualiosios skaidos klaidomis vertimuose, disertacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į kalbos vartotojui problemiškas aktualiosios skaidos raiškos priemones. Darbe daugiausia remiamasi Prahos mokyklos aktualiosios skaidos samprata bei terminologija. Analizė atliekama gretinamuoju metodu. [Iš leidinio]

ENThis study examines and contrasts the means of expression of FSP in the languages of Lithuanian, Norwegian and to some extent Swedish. The aims of the research are to analyse and compare FSP in the languages under investigation in relation to their formal structure, to identify specific FSP means of expression in structurally different languages, Lithuanian and Norwegian, and to indicate the most typical FSP-related mistakes. The dissertation investigates how the FSP characteristic of analytic languages is achieved in Lithuanian, and vice versa, how the FSP characteristic of Lithuanian is rendered in a fixed-word-order language. The research focuses on the expression of the rheme part. The following means of FSP expression typical of the Norwegian language are subject to in-depth analysis: the presentative construction, cleft sentences, dislocation, and the definite/indefinite form. In addition, the research looks at the ways of transposing the components of the rheme part from Lithuanian to Norwegian. The analysis of syntactic means of FSP is limited to the sentence, which is the object of this research. Therefore, the larger context is only considered when it is inevitable, for instance, when making analysis of the morphological (definite/indefinite form) means of expression of FSP. The paper is based on the FSP concept and terminology, developed and employed by the Prague School of Linguistics. The work on FSP by subsequent scholars has also been taken into account. The major part of the analysis has been carried out using the contrastive method. [From the publication]

Related Publications:
Temos ir remos tekste / Rūta Kazlauskaitė, Jolanta Vaskelienė. Gimtoji kalba. 2015, Nr. 2, p. 3-12.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10631
Updated:
2022-02-07 21:50:49
Metrics:
Views: 30
Export: