Technologijos  ir darbuotojų apsauga: nuotolinio darbo iššūkiai

LTDarbe analizuojama nuotolinio darbo, kaip darbo organizavimo formos, naudojant informacines technologijas (teledarbas), samprata, reikšmė ir teisinio reguliavimo Lietuvoje pokyčiai, susiję su pasauline COVID-19 pandemija ir jos padariniais – mobilumo draudimais, karantinu ir t. t. Pagrindinis siekis – identifikuoti iškilusias teisines ir technologines problemas nuotolinių darbuotojų teisių užtikrinimo aspektu. Tyrime nagrinėjamas nuotolinio darbo organizavimo principų realizavimas nacionaliniuose teisės aktuose, vertinami nuotolinio darbo vietai keliami reikalavimai bei darbuotojų patiriamų papildomų išlaidų, dirbant nuotoliniu būdu, kompensavimas. Ypatingas dėmesys skiriamas nuotolinių darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo problemoms ir praktiniam jų įgyvendinimui. Straipsnyje prieinama prie pagrindinių išvadų, jog Lietuvoje vis dar nėra pakankamai aiški nuotolinio darbo samprata; dėl karantino ir ekstremaliosios padėties įvedimo iš dalies ribojamas Europos socialinių partnerių susitarime nustatytas teledarbo savanoriškumo principas; trūksta teisinio reguliavimo aiškumo dėl nuotolinių darbuotojų patiriamų papildomų išlaidų kompensavimo. Lietuvoje šiuo metu nėra teisiškai apibrėžtos technostreso ir teledarbuotojo teisės "atsijungti" nuo informacinių technologijų sampratos. Reikšminiai žodžiai: nuotolinis darbas, teledarbas, Europos socialinių partnerių bendrasis susitarimas dėl teledarbo, savanoriškumo principas, teisė „atsijungti“, technostresas. [Iš leidinio]

ENThe paper analyzes the concept and significance of telework and changes in Lithuanian legal regulations related to the global Covid 19 pandemic and its consequences - mobility restrictions, quarantine, etc. The main goal is to identify emerging legal and technological challenges in the light of ensuring teleworkers’ rights. The study examines the principles of telework arrangement in national legislation, assesses the requirements for the remote working space and explores the compensation of the employees’ additional costs incurred by working remotely. A lot of attention is paid to the problems of ensuring the safety and health of teleworkers and their practical implementation. The main conclusions of the article are that the concept of telework is still not clear enough in Lithuania; the introduction of quarantine partially restricts the principle of voluntary telework set out in the European social partners› agreement; there is a lack of clarity regarding the compensation of additional costs occurred by working remotely. At present, the definition of technostress and teleworker right to disconnect from information technology is not legally defined in Lithuania. Keywords: remote working, telework, the European social partners’ framework agreement on telework, the principle of volunteering, the right to disconnect, technostress. [From the publication]

• Darbo teisės modernizavimo bei tobulinimo problemos / Genovaitė Dambrauskienė. Jurisprudencija. 2008, Nr. 8 (110), p. 7-12.
• Darbo teisės problemų evoliucija Lietuvoje po 1990 m / Justinas Usonis. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (3), p. 1131-1148.
• Informacinių ir komunikacinių technologijų įtaka darbuotojų technostresui: situacijos Lietuvoje charakteristika / Agota Giedrė Raišienė, Steponas Jonušauskas. Informacijos mokslai. 2013, t. 66 p. 78-95.
• Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras : individualieji darbo santykiai : 2018 rugsėjo 1 d. galiojanti suvestinė redakcija / Tomas Bagdanskis, Vilius Mačiulaitis, Mantas Mikalopas. Vilnius : Rito projects, 2018. 428 p.
• Nuotolinio darbo teisinis reguliavimas / Gintarė Tamašauskaitė. Teisė. 2013, t. 89, p. 189-204.
• Problems of introduction of flexibility into Lithuanian labour law / Tomas Bagdanskis, Justinas Usonis. Jurisprudencija. 2011, Nr. 18 (2), p. 595-612.