Gyvenantys mobiliame pasaulyje: 1980-2000 m. gimusiųjų migraciniai ketinimai ir šeiminio gyvenimo įsivaizdavimas

LTLietuvai atkūrus nepriklausomybę ir įstojus į Europos Sąjungą suaktyvėjo Lietuvos gyventojų judumas, kuris sudarė prielaidas naujoms veikloms, karjeros galimybėms ir šeiminio gyvenimo formoms. 1980–2000 m. gimusiųjų asmeninio gyvenimo planavimas vyko aplinkoje, kuri labai skyrėsi nuo jų tėvų asmeninį gyvenimą formavusios sovietmečio aplinkos. Dalyvavimas migraciniuose procesuose per tėvų, artimųjų arba asmenines patirtis formavo asmeninio gyvenimo lūkesčius ir elgseną, keliančius visuomenės nerimą dėl jaunų žmonių išvykimo iš Lietuvos ir šeiminių ryšių transformacijos mobilumo sąlygomis. Pasitelkiant Carol Smart (2007) asmeninio gyvenimo koncepcijoje pasiūlytas teorines idėjas apie socialinės aplinkos, kasdienių praktikų ir asmeninių projektų sąryšį, straipsnyje analizuojama, kaip globali migracija formuoja 1980–2000 m. gimusių ir nepriklausomoje Lietuvoje augusių asmenų migracinius ketinimus, susisaistymo su Lietuva ir šeiminio gyvenimo vaizdinius. Remiantis dviejų Lietuvos gyventojų reprezentatyvių apklausų bei migracinės patirties turinčių asmenų kvotinės apklausos duomenimis, surinktais įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuotus mokslininkų grupių projektus, statistinės analizės rezultatais, autorės nagrinėja, kaip jaunimas kuria ateities planus, kokia dalis jų svarsto išvykti iš šalies, kaip migracinės praktikos koreguoja šeiminio gyvenimo įsivaizdavimą. Straipsnyje atskleidžiama, kaip nepriklausomybės laikotarpiu susiformavusi atvira visuomenė ir mobili socialinė aplinka sukūrė prielaidas lanksčiam susisaistymui su savo kilmės šalimi ir savitam jaunų žmonių supratimui apie šeiminį gyvenimą. Raktažodžiai: jaunimas, judumas, migraciniai ketinimai, šeiminio gyvenimo įsivaizdavimas. [Iš leidinio]

ENThe reinstatement of Lithuania’s independence and country’s accession to the European Union provided new employment and career opportunities abroad for Lithuanian residents and contributed to the diversification of family forms. The Lithuanian residents born between 1980 and 2000 started planning their personal lives in an environment, which significantly differed from that which shaped the personal lives of their parents during the Soviet era. Participation in migration processes through parental, familial or personal experiences shaped their expectations and behaviour regarding the personal life, causing societal concerns about the departure of young people from Lithuania and transformations of familial relationships, maintained across borders. Drawing on the theoretical ideas proposed by C. Smart (2007) regarding the relationship between social environment, daily practices, and personal life projects, the article analyses how the intensive global migration shapes the migration intentions of persons born in 1980– 2000 and raised in independent Lithuania, and the way they imagine the family life.Based on the data from two representative surveys of the Lithuanian population and the quota survey of persons with migration experience, collected while implementing research projects funded by the Lithuanian Science Council (LMTLT), the authors examine how young people create their future plans, what proportion of them consider leaving the country, and how migratory practices adjust the way they imagine family life. The article reveals how the state independence period marked by the development of the open society and mobility created the conditions for a flexible (dis-)connectedness with the country of origin and a unique understanding of family life among young people. Keywords: young people, mobility, migration intensions, imaginary of family life. [From the publication]

• Doing family across borders: the role of routine practices, traditions and festivities in Lithuania / Vida Česnuitytė. Making Lithuanian families across borders: conceptual frames and empirical evidence / edited by Irena Juozeliūnienė and Julie Seymour. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. P. 99-125.
• How transnational mothering is seen to be "troubling": contesting and reframing mothering / Irena Juozeliūnienė, Irma Budginaitė. Sociological research online. 2018, vol. 23, no 1, p. 262-281.
• Judumo ribojimai ir transnacionalinės šeimos: kaip COVID-19 pandemija paveiks šeimas ir vaikų globą? / Irena Juozeliūnienė, Gintė Martinkėnė, Irma Budginaitė-Mačkinė, Laimutė Žilinskienė. Filosofija. Sociologija 2021, t. 32, Nr. 4, p. 325-334.
• Kolizija tarp atvykėlių ir senbuvių: imigrantų integracijos Izraelyje iššūkiai XX a. 7–9 dešimtmečiuose / Sigita Žemaitytė-Strazdė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2020, 29, p. 121-131.
• Lietuvos gyventojų (e)migracijos dvidešimtmetis: tarp laisvės rinktis ir išgyvenimo strategijos / Audra Sipavičienė, Vlada Stankūnienė. Filosofija. Sociologija. 2011, t. 22, Nr. 4, p. 323-333.
• Lietuvos šeima: sampratos ir praktikos : disertacija / Vida Česnuitytė. Vilnius, 2015. 1 pdf (280 p.).
• Suaugę vaikai ir jų tėvai Lietuvos migracijos kontekste: kartų solidarumas ir reikšmingų asmenų tinklai : disertacija / Irma Budginaitė-Mačkinė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020. 252 p.
• Šeimos atmintis / Laima Žilinskienė. Šeiminiai pokyčiai atvirų Europos sienų ir globalaus mobilumo akivaizdoje: resursai, procesai ir praktikos / sudarė Irena Juozeliūnienė ir Julie Seymour. Vilnius: [Vilniaus universitetas], 2015. P. 93-112.
• Tarptautinė gyventojų migracija Lietuvoje : modelio kaita ir situacijos analizė / Audra Sipavičienė. Vilnius, 2006. 42 p.
• Transnational displays of parenting and caring for elderly parents / Irena Juozeliūnienė, Gintė Martinkėnė and Irma Budginaitė-Mačkinė. Making Lithuanian families across borders: conceptual frames and empirical evidence / edited by Irena Juozeliūnienė and Julie Seymour. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. P. 127-154.
• ‘Troubling’ migrant families: representations of family and migration in official Lithuanian policy documents / Irena Juozeliūnienė and Indrė Bielevičiūtė. Making Lithuanian families across borders: conceptual frames and empirical evidence / edited by Irena Juozeliūnienė and Julie Seymour. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. P. 51-62.