Šešėlinės ekonomikos vystymasis Lietuvoje ir jos įtaka oficialiai apskaitomai ekonomikai
LTPastaruoju metu nagrinėjant Lietuvos makroekonomikos tendencijas ir vertinant ekonomikos sunkmečio sąlygomis iškilusias problemas, kartu su kitais šalies ekonomikos neigiamas tendencijas reprezentuojančiais rodikliais (bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimu, šalies konsoliduoto biudžeto pajamų nesurinkimu, augančiu nedarbo lygiu, didėjančiu skurstančiųjų ir socialinių išmokų skaičiumi) vis dažniau minima besiplečiančios šešėlinės ekonomikos problema. Tyrimo problema ir aktualumas. Šešėlinė ekonomika yra santykinai mažai nagrinėta mokslinė problema, nes jos vertinimui nėra reikalingų duomenų, kadangi šios veiklos rezultatai yra slepiami nuo įvairių institucijų, siekiant likti „šešėlyje“ ir taip išvengti mokesčių, baudų ir delspinigių. Šešėlinė ekonomika kaip šalies ekonomikos blogybė, visų pirma, siejama su nacionalinių sąskaitų duomenų iškraipymu (tai lemia tikrosios šalies ekonominės situacijos nežinojimo situacijos susidarymą) ir šalies konsoliduoto biudžeto pajamų nepakankamu surinkimu (tai grindžiant neatitikimu planuotoms į konsoliduotą biudžetą gauti pajamoms). Šešėlinė veikla yra išplitusi ne tik ekonominiuose santykiuose, bet socialinėje sferoje. Taigi tai yra ne tik ekonomikos, bet socialinės psichologijos tyrimo objektas. Kita vertus, ekonominiai santykiai yra nulemti socialinės aplinkos veiksnių, todėl tiriant šešėlinės ekonomikos klausimus, negalima ignoruoti ekonominių reiškinių tendencijas lemiančių socialinės prigimties priežasčių. Be to, nagrinėjant šešėlinės ekonomikos įtaką oficialiai apskaitomai ekonomikai, negalima ignoruoti jos pasekmių socialinei sferai –visai visuomenei, atskiroms socialinėms grupėms, kiekvienam šalies piliečiui (Krumplytė 2008b).Pažymėtina, kad šešėlinė ekonomika kaip konceptas nėra nusistovėjęs tiek mokslinėje literatūroje, tiek taikomojo pobūdžio tyrimuose. Atsižvelgiant į tai, autorė, išnagrinėjusi ir įvertinusi šešėlinės ekonomikos apibrėžimų įvairovę, savarankiškai apsibrėžia tyrimo objektą. Autorės pasirinktas šešėlinės ekonomikos konceptas apima ekonominę veiklą, apie kurią valstybės institucijos neturi reikiamos informacijos ir ji lieka nežinoma visuomenei todėl, kad ekonomikos dalyviai vengia mokėti mokesčius, nesilaiko įstatymų nustatytų standartų (minimalaus darbo užmokesčio, socialinės darbo apsaugos normatyvų ir t. t.) ir reikalavimų (vengia registruoti ekonominę veiklą), nepateikia duomenų statistikos įstaigoms ir kitais neteisėtais būdais siekia išvengti ir / arba sumažinti mokėtinus mokesčius (Krumplytė 2008a). Tyrimo objektas: šešėlinės ekonomikos reiškinių įtaka oficialiai apskaitomai ekonomikai ir pasekmės šalies ekonominei ir socialinei raidai. Tyrimo tikslas – išnagrinėti ir įvertinti, kokią įtaką šešėlinė ekonomika daro oficialiai apskaitomai ekonomikai, kokias ekonomines ir socialines pasekmes sukelia šešėlinės ekonomikos reiškiniai. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: nustatyti šešėlinės ekonomikos plitimo Lietuvoje veiksnius ir priežastis, galinčius lemti šešėlinės ekonomikos plitimą; struktūruotai pateikti šešėlinės ekonomikos padarinius oficialiai apskaitomai ekonomikai, apibendrinti šešėlinės ekonomikos reiškinių pasekmes šalies ekonominei ir socialinei raidai. Taikomi šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizės, sintezės ir apibendrinimo metodai [Iš Įvado].
