Politinės rinkodaros teorija ir praktika 2008 m. rinkimuose į LR Seimą
LTPagrindinis atstovaujamosios demokratijos principas – leisti pilietinei bendruomenei išsirinkti tuos atstovus, kurie, jos nuomone, geriausiai atstovaus jos interesus, sieks bendrų visuomenės tikslų. Svarbiausias šioje santvarkoje veikiančių politinių partijų tikslas – įgyti kuo didesnį rinkėjų palankumą ir, tuo pačiu, teisę į mandatų dalybas. Siekdamos šio tikslo politinės partijos stengiasi ne tik kuo geriau atlikti savo tiesiogines pareigas politikos sferoje, bet ir įvairiomis komunikacijos bei politinės rinkodaros priemonėmis savo naudai paveikti potencialius rinkėjus. Pokyčiai teisiniame rinkiminės kampanijos reglamentavime, 2008 m. priėmus naujas Lietuvos respublikos (LR) Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisas iš esmės pakeitė politinių partijų taikomas politinės rinkodaros strategijas. Problema. Įstatymo pataisomis priimtas draudimas skleisti politinę reklamą garso ir vaizdo kūriniais per radiją ir televiziją privertė Lietuvos politines partijas ieškoti naujų priemonių ir būdų siekiant rinkėjų palankumo, todėl šiame kontekste ypatinga svarba tenka politinės retorikos efektyvumo ir formavimo tyrimams, kadangi tokios politinės žinutės, kaip rinkiminiai šūkiai, rinkiminės programos ir viešieji debatai tampa svarbia politines rinkodaros erdve. Be to, politinėms partijoms konkuruojant informacijos perpildytame komunikaciniame kontekste, sunku identifikuoti konkrečias politines jėgas, vyrauja ideologinė retorikos marginalizacija, politinės rinkodaros praktika dažnai prasilenkia su jos teorinėmis nuostatomis.Tyrimo objektas. „Senųjų“ ir „naujųjų“ politinių partijų agitacinių kampanijų politinė retorika 2008 m. rinkimuose į LR Seimą. „Senosiomis“ politinėmis partijomis šiame straipsnyje laikomos politinės partijos, dalyvavusios ir gavusios mandatų paskutiniuose trijuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose: Lietuvos Socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos Krikščionys Demokratai (TS-LKD); 2008 m. pirmą arba antrą kartą rinkimuose dalyvavusios politinės partijos – Tautos Prisikėlimo partija (TPP), Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis (LRLS) – vadinamos „naujosiomis“. Tikslas. Atsižvelgiant į politinės rinkodaros teoretikų pateikiamas įžvalgas šiame straipsnyje siekiama įvertinti „senųjų“ ir „naujųjų“ politinių partijų politinės retorikos konstravimo efektyvumą 2008 m. rinkimuose į LR Seimą. Uždaviniai. Suformuluotam tikslui pasiekti iškeliami tokie uždaviniai: apžvelgti mokslinę literatūrą politinės komunikacijos ir rinkodaros tematika; atlikti „senųjų“ ir „naujųjų“ politinių partijų rinkiminių šūkių, programų, debatų turinio analizę rinkimų kontekste; įvertinti „senųjų“ ir „naujųjų“ politinių partijų retorikos konstravimo ypatumus 2008 m. rinkimuose į LR Seimą. Tyrimo metodai. Straipsnis parengtas loginės abstrakcijos, lyginimo ir apibendrinimo metodais atlikus sisteminę mokslinės literatūros ir politinės retorikos turinio analizę, kuriai buvo naudoti pirminiai: atrinkti iš politinių partijų viešaisiais informaciniais kanalais skelbiamos informacijos, stebint politinių partijų atstovų elgseną ir poziciją viešuosiuose debatuose, asmeninių pokalbių bei neformalių diskusijų metu apklausiant ekspertus; ir antriniai, literatūros šaltiniuose rasti duomenys [Iš Įvado].
ENPolitical communication is a vide sphere of political marketing technologies practices. This article tries to explore “new” and “old” political parties various rhetoric constructions forms of general parliament elections 2008. Particularly, the research area rests on slogans as political rhetoric “headline”, programs as an ideological rhetoric base and public debates as the area of political rhetoric sales. The main findings suggest that political rhetoric, its consistent construction as a political marketing tool could be effective seeking voters favor. On the other hand incoherence and rhetoric contradictions between slogan, election program and public debate lack of ideological, communicational base led to voters misunderstanding on decoding political messages. Political parties become orientated toward market and sale, lacking product qualities on the ideological, valuable base.
