Lietuvos akademinio jaunimo tautinis tapatumas
LTTautinis tapatumas yra viena iš dramatiškiausių tapatumo plotmių, galinti veikti net ir kai kuriuos istorinius pasaulio įvykius. Šiai tapatumo sričiai pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulio mokslininkai skiria ypač daug dėmesio. Tautinio tapatumo problema reikšminga ir Lietuvoje, nes dėl sovietiniu laikotarpiu vykdytos ilgalaikės internacionalizacijos, kaip tam tikros savitos kosmopolitizacijos formos, ir dėl šiuolaikinių globalizacijos procesų, formuojančių pasaulio pilietį, nėra žinoma, kaip keičiasi šalies gyventojų požiūris į tautiškumą, kokie yra dabartiniai tautinio tapatumo bruožai ir jų raiška. Akivaizdu, jog lietuvių tauta yra atsidūrusi įtemptoje socialinio vyksmo erdvėje, kurioje tautiškumas supriešintas su antitautiškumu. Sovietinės okupacijos metais, nepaisant partinės ideologijos reikalavimų, šalies piliečiai bet kokia kaina siekė išsaugoti tautinę savastį. Ir nors paradoksalu, bet Lietuvai atgavus nepriklausomybę ėmė ryškėti ne puoselėto tautiškumo, kaip buvo galima tikėtis, o antitautinės, kosmopolitinės tendencijos. Tai sietina ne tik su šalies atvirumu, per kurį Lietuvą užplūdo vakarietiška masinė, gana dažnai menkos vertės, kultūra, ekonominės struktūros ir pan., bet ir su pačių lietuvių tautiškumo vertinimu. Labai dažnai tautiškumas vertinamas tiesiog kaip provincionalumas, nederantis su šių dienų modernumu. Taigi galima daryti hipotetinę prielaidą, jog, neigdami savo ryšį su tauta, pareigas tautai ir pan., patys žmonės laisva valia ir greitu laiku galėtų tapti beveidžiais pasaulio piliečiais.Lietuvai tautinio tapatumo problema yra tapusi viena iš politinio-strateginio lygmens problemų. Privalu pabrėžti, jog didžiausią nerimą, mokslininkų ir visuomenės veikėjų nuomone, kelia jaunosios kartos tautiškumo nuosmukis, tautinis abejingumas, patriotizmo stoka, pragmatinio požiūrio į gyvenimą nulemtas troškimas emigruoti, natūralizuotis „kitokiame“, „geresniame“ pasaulyje ir pan. Ligi šiol tautinio tapatumo būsena jaunimo populiacijoje nėra gerai žinoma ir aiški, bet ją išstudijavus šiandien, būtų galima prognozuoti, kokia ji susiklostys ateityje. Dėl to, siekiant išnagrinėti tautinio tapatumo turinį ir jį apibūdinančius konkrečius veiksnius ir norint pamėginti prognozuoti jo raidą, nuspręsta tirti jaunimo, kaip socialinės grupės, tautinį tapatumą. Prasminga ne tik atlikti jaunimo tautinio tapatumo „inventorizaciją“, kuri, ko gero, vertinga eurointegracijos kontekste, bet ir nustatyti psichosocialinius, socialinius-demografinius ir kitus tautinio tapatumo veiksnius. Gauta informacija galėtų padėti atsakyti į klausimus apie tai, ar Lietuva „ištirps“ kaip valstybė, ar jos žmonės turės potencialo išlaikyti tautinę savimonę ir savigarbą ateityje. [Iš Įvado]
- Aukštaičių ir žemaičių etninės priklausomybės determinuotų psichinių reiškinių savitumai / Remigijus Bliumas. Etniškumo studijos: teoriniai samprotavimai ir empiriniai tyrimai / sudarytojos: Natalija Kasatkina ir Loreta Kuzmickaitė. Vilnius: Eugrimas, 2000. P. 53-64.
- Tapatybės konstravimas biografijose (kartos ir lyties identitetas XX a. lietuvių autobiografijose) : disertacija / Sigita Kraniauskienė. Vilnius, 2003. 156, 22 lap.
- Tautinė savivoka / Romualdas Grigas. Vilnius : Rosma, 2001. 291 p.
- Tautinis tapatumas ir jo kaita vyresniame mokykliniame amžiuje / Vanda Aramavičiūtė. Pedagogika. 2005, 79, p. 40-45.
- Tėvų emigraciją patyrusių vaikų asmenybiniai bruožai ir jų emocinį ugdymą sąlygojantys socialiniai mitai / Tomas Butvilas, Jūratė Terepaitė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2008, Nr. 1 (17), p. 70-74.
