Kriminologinio žinojimo ideologija ir utopija bei jo santykis su valdžia : disertacija

LTŠi disertacija siekiama buvo žinojimo sociologijos rėmuose atskleisti mokslinio kriminologinio žinojimo formavimosi istorinį kontekstą, ir analizuoti pagrindinių kriminologijos paradigmų - deviacijų sociologijos ir kritinės kriminologijos istoriškai susiformavusius principus. Tyrimo metu analizuojami Mannheimo metodologiniai ir epistemologiniai pasiūlymai leidžia naujai pažvelgti į žinojimo sociologijos siūlomą reikšmingą nuostatą – ne bandymą atsikratyti ideologijų (nes kiekvienas žinojimas yra ideologizuotas), bet siekimą valdyti ideologinį teorijų pobūdį. Antra, kriminologinio žinojimo istorijos skirtymas į ideologijas ir utopijas yra labai rizikingas, nes riba skirianti ideologijas nuo utopijų yra labai neaiški Tyrimas padėjo atskleisti, kad kriminologinis žinojimas, kaip ir bet kuris kitas socialinis žinojimas, yra fundamentaliai ideologinis. Kriminologinio žinojimo istorija rodo, kad ieškoti bendros deviacijos sąvokos buvo sociologiškai klaidinga. Deviacija yra kultūriškai apspręsta sąvoka, priklausanti nuo istorinio ir socialinio konteksto. Kritinės kriminologijos istorijoje utopijos, kylančios iš sociologinės paradigmos, užima reikšmingą vietą kriminologijos kaip mokslinės disciplinos įteisinime ir vystyme. Istoriškai susiformavęs kriminologinio žinojimo santykis su valdžia išlieka reikšmingas posovietinėje visuomenėje. Lietuvoje egzistuoja glaudus santykis tarp kriminologijos ir valdžios institucijų, nes kriminologija, kaip akademinė disciplina dar nėra pakankamai institucionalizuota. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThis dissertation aimed to describe the historical background of the development of scientific criminological knowledge within the framework of the sociology of knowledge and to analyse the historically formed principles of the main paradigms of criminology – the sociology of deviations and the critical criminology. The analysis of Mannheim’s methodological and epistemological recommendations offered a fresh look at the approach suggested by the sociology of knowledge – controlling the ideological nature of theories, rather than trying to purge ideologies. Secondly, the categorisation of the history of criminological knowledge into ideologies and utopia is very risky because the boundary separating ideologies from utopias is very ambiguous. The study argued that criminological knowledge, like any other social knowledge, is essentially ideological. The history of criminological knowledge shows that the search for a general definition of deviation was sociologically erroneous. Deviation is a culturally determined concept that depends on the historic and social context. In the history of critical criminology, utopias arising from the sociological paradigm have an important role in the legitimation and development of criminology as a scientific discipline. The historically formed relation between criminological knowledge and power retains its importance in the post-soviet society. There is a clear relation between criminology and government institutions in Lithuania because criminology as an academic discipline is not sufficiently institutionalised yet.

• Konfliktų valdymas viešajame sektoriuje: teisinės ir organizacinės problemos / Juozas Lakis. Jurisprudencija. 2002, Nr. 33 (25), p. 15-29.
• Kriminologinio žinojimo konstravimas : valdžios vaidmuo / Margarita Dobrynina. Teisės problemos. 2009, Nr. 4 (66), p. 109-125.
• Nepilnamečių resocializacija-anachronizmas, utopija ar iššūkis šiuolaikiniams socialiniams mokslams? / Gitana Liaudinskienė, Irena Leliūgienė. Pedagogika. 2007, 88, p. 106-115.
• Silenced sexualities: personal experiences of discrimination in the workplace, as narrated by lesbians and gay men in Lithuania / Jolanta Reingardė. Norms at work: challenging homophobia and heteronormativity / Lena Martinsson, Eva Reimers, Jolanta Reingarde, Anna Sofia Lundgren. Stockholm: Transnational cooperation for equality (TRACE), 2007. P. 18-37.
• Socialinė pedagogika / Irena Leliūgienė ; Kauno technologijos universitetas. Kaunas : Technologija, 2002. 423 p.