Sophistry, rhetoric and politics

LTStraipsnio tikslas – nustatyti sąryšį tarp retorikos ir politikos bei to sąryšio sklaidą sofistinėje ir filosofinėje tradicijoje. Argumentacija pagrįsta dviejų šiuolaikinių filosofų – Barbaros Cassin ir Hanso Blumenbergo – mąstymu. Pastarieji pristatomi kaip protagonistai pozicijos, postuluojančios, kad retorika yra reikšmingiausias elementas valstybės ir politiniame gyvenime. Nuo Platono laikų sofistai buvo įvardijami kaip kitokie ikisokratikai, kaip demagogai, kurie nežino tiesos, o tik platina nuomones. Filosofai laikėsi įsitikinimo, kad kalbėdami apie tikrovę, Būtį, jie išsyk (tiesiogiai) ją ir išreiškia. Jie taip pat uždraudė eiti nebūties keliu, panašiai kaip draudimus taiko šiuolaikinė atšaukimo kultūra. Sofistai (Gorgijas, Protagoras) laikėsi pozicijos, kad kalba išreiškia tik save pačią, bet ne tikrovę. Du priešingi, bet vis dėlto giminingi, mąstymo keliai atsiskleidžia Martino Heideggerio ir Hannos Arendt filosofijose. Atsižvelgiant į pagrindinę šio straipsnio temą, H. Blumenbergo filosofinė pozicija apima logos kaip atstumų, distancijos kūrimo priemonę (liberalizmas), o B. Cassin mąstyme dominuoja logologija kaip ontologija. Raktažodžiai: sofistika, retorika, politika, logologija, ontologija, atstumas.

ENThe article aims to shed light on the connection between rhetoric and politics, and its dissemination in the sophistic and philosophical tradition. The argumentation is based on the conceptions of two contemporary philosophers – Barbara Cassin and Hans Blumenberg, who appear as the protagonists of positions according to which rhetoric takes up a significant place in political life. Since Plato, the sophists were treated as other pre-Socratics, as demagogs, who do not hold the truth but spread a false opinion. The philosophers share a conviction that speech immediately expresses reality, and they also prohibited following the way of non-Being (Parmenides). The sophists (Gorgias, Protagoras) shared the position that speech expresses only itself, but not reality. Two opposite (but related) ways of thinking are best seen in M. Heidegger’s and H. Arendt’s philosophies. Keeping in mind the main theme, Blumenberg’s philosophical position includes logos as the mean of distancing, the art of politics is determined by the ability to delay decisions and soften conflicts by rhetorical means, while Cassins’ logology is understood as the ontology. Keywords: sophistry, rhetoric, politics, logology, ontology, distance.