Lietuvių dailės kritika kaip ideologija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių dailės kritika kaip ideologija
Alternative Title:
Lithuanian art criticism as ideology
Publication Data:
Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2022.
Pages:
359 p
Contents:
Įvadas — „MENO PABAIGOS“ KONCEPCIJOS XX A. VAIZDUOJAMOJO MENO SISTEMOSE: Meno ir dailės kritikos „pabaigų“ koncepcija; XX a. antros pusės neoavangardizmo fone; XX a. antrosios pusės dailės kritikos krizės samprata; Tikrovės perkūrimo idėjos XX a. pradžios revoliucinių avangardinių srovių požiūriu; (Neo)marksistinio estetinio idealizmo dilemma; Kontrkultūra — HERMENEUTINIAI RATILAI: Vadinamasis postmodernizmas; Pirmyn į praeitį: postmodernizmo metmenys Lietuvoje; „Modernizmo metmenys“ sovietmečiu; Daugybinis modernizmas; Tylusis modernizmas kaip postmodernizmo (termino) vedinys — KONSERVATIZMAS: Konservatizmo ideologija; Konservatizmo hermeneutiniai ratilai Lietuvoje; Konservatizmo hermeneutiniai ratilai sovietmečiu; Įsivaizduojamas „sielos brandinimas“ — DAUGYBINIS KONSERVATIZMAS LIETUVIŲ DAILĖS KRITIKOJE PO 1990-ŲJŲ: Teksto erotizacija ir (naujoji) bažnyčia be sienų; Tariami tiltai į Paryžių; Katalaksija, arba Rinkos spontaniška tvarka; Kairumo prieskonis; Susisaistymo su „centrinėmis institucijomis“ dilema — ATVEJŲ APTARIMAS: DAILĖS KRITIKOS (SEMANTIKOS) HIERARCHINĖ STRUKTŪRA: Retrofuturistinis modernizmas kaip ideologinės struktūros ilgesys; Jeigu menininkas yra grafitininkas, tai fluxininkas – žmogžudys!?; „Senas geras formalizmas“ ir „jaunas geras formalizmas“; Slaugos ir paciento chronotopai; Slaugos chronotopo (simbolinės) galios; Slaugos chronotopas kaip automatinė funkcija — ATVEJŲ APTARIMAS: FILOSOFINIO POŽIŪRIO SPĄSTAI: Filosofų praktinė meno tyra; Nereferuojanti praktinė meno tyra; Metafizinės svajos ir faktologia; (Pseudo)mitologinio chronotopo struktūra; Ką matai, tą ir gauni; Kičo vitališkumas ir profesinis habitus —PERSONALIJOS: Gražinos Kliaugienės dailės kritika: idealizmas ir idealybė; Dailės kritikos (ne)pavaldumas administraciniam aparatui; Postkolonializmo/postimperializmo sampratų dialektika; Kliaugienės dailės kritika sovietmečiu; Centras vs periferija; Antioficialumo klausimas; Persitvarkymas, Sąjūdžio epocha ir nepriklausomybės pradžia; Algio Uždavinio vertybinis fundamentalizmas: nuo praktikos į teoriją; Postmodernizmo metmenys pagal Uždavinį; Dar kartą apie postmodernizmą lietuvių dailės kritikoje; Uždavinio neoplatonizmas; Parodų recenzijų semantinė-vertybinė struktūra; Išlygos; „Barbarai“ iš pietų Lietuvos: Redo Diržio ir Alytaus; DAMTP kritikuojančios praktikos; Dar kartą apie centrą ir periferiją; Alytaus DAMTP (psichodarbininkų) meno streikas; Kontrkultūrinė pozicija; Kritikos (ne)galimumas; Apibendrinimas — Literatūra — Lithuanian Art criticism as Ideology — Asmenvardžių rodyklė — Dalykinė rodyklė.
Summary / Abstract:

LTAkademinėje terpėje dominuoja požiūris, jog ideologija „pasibaigė“ sulig Sovietų Sąjungos griūtimi, o vaizduojamojo meno sistema ir konkrečiai dailės kritika perėjo į „laisvą neideologinį“ būvį. Šioje monografijoje laikomasi minties, jog nuo vienos ideologijos pereita prie kitos ideologijos. Taigi, monografijos tikslas yra aptarti Lietuvos antrosios nepriklausomybės dailės kritiką, kaip (tam tikru metu) dominuojančios ideologijos išraišką. Tai daroma remiantis istorinio/dialektinio materializmo, o platesne prasme – kritinės teorijos, tradicija. Suliejant dailės kritiką su politinėmis struktūromis ir jų lūžiuose įsikūnijusia ideologija, ryškėja ne tik vietinės antrosios nepriklausomybės, tačiau ir paskutinių kelių dešimtmečių globalios (šiuolaikinio) meno sistemos ideologinė bazė. Paprastai, ideologijos skirstomos į konservatizmo, liberaliąją ir kairiąją/socialistinę (politines ir filosofines) ideologijas. Monografijoje parodoma, kad nepaisant politinių lūžių XX amžiuje – tiek sovietinės okupacijos, tiek ir Sovietų Sąjungos subyrėjimo – dominuojanti lietuvių dailės kritikos, taip pat dailėtyros (kvazi)ideologinė gija buvo ir tebėra konservatyvi.

ENThe prevailing view in the Lithuanian academic environment is that ideology “ended” with the collapse of the Soviet Union, and the system of fine arts and, in particular, art criticism, moved into a “free non-ideological” state. This monograph follows the idea that art criticism moved not into a “free non-ideological” state, but changed from one ideological basis to another. Thus, the aim of this monograph is to discuss the system of art criticism of Lithuania’s second independence as an expression of the dominant ideology. The monograph is based on the tradition of historical / dialectical materialism and, more broadly, critical theory. By merging the art criticism with the ideology embodied in political and philosophical structures, the ideological basis not only of the local system of art criticism, but also of the global (contemporary) art system of the last few decades becomes clearer. Typically, ideologies are divided into conservative, liberal, and leftist / socialist (political and philosophical) ideologies. The monograph shows that despite the political upheavals of the 20th century - both the Soviet occupation and the collapse of the Soviet Union - the dominant ideological thread of Lithuanian art criticism as well as art history discipline was and remains conservative.

ISBN:
9786098231380
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/105379
Updated:
2023-11-16 16:03:58
Metrics:
Views: 45
Export: