Anonimiškumas baudžiamajame procese: teoriniai pagrindai ir reglamentavimo problemos

LTBaudžiamojo proceso subjektų teisių ir teisėtų interesų apsaugos baudžiamajame procese klausimas laikytinas vienu iš esminių baudžiamojo proceso paskirties sudedamųjų elementų. Šio uždavinio sprendimas turi būti lygiagretus kitiems proceso uždaviniams, apibrėžtiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 1 straipsnyje. Priešingu atveju, jeigu proceso metu pirmenybė bus teikiama, pavyzdžiui, vien tik siekiui teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tuomet galima daryti prielaidą, jog visa tai, kas buvo panaudota šiam siekiui įgyvendinti, tampa neįvertinta, neapsaugota. Kitaip tariant, visa tai pakliūva į baudžiamojo proceso, kaip tam tikros socialinių santykių erdvės, „antrąjį planą“. Dėl to, kad taip neatsitiktų, labai svarbu kalbėti apie žmogaus, esančio baudžiamajame procese, plačiąja prasme, apsaugą, nes būtent nuo jo dalyvavimo, pastangų ir pasiryžimo prisidėti prie tiesos konkrečioje baudžiamojoje byloje nustatymo priklauso proceso paskirties įgyvendinamumo laipsnis. Taigi įvairios procesinės teisinės apsaugos priemonės ir jų visuma laikytina savotišku žmogaus teisinės padėties baudžiamojoje byloje užtikrinimo pamatu. Anonimiškumas yra jo dalis. [Iš straipsnio, p. 259]

• Baudžiamojo proceso ikiteisminis etapas / Petras Ancelis ; Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Saulelė, 2007. 294 p.
• Įslaptinti liudytojai ir kaltinamojo teisė į teisingą procesą / Raimundas Jurka. Teisės problemos. 2004, Nr. 2 (44), p. 93-108.