Gyvenimo kelias: perėjimas į socialinę brandą : disertacija

LTDėl konkrečių sąlygų įvairių socialinių demografinių grupių bei kartų žmonės socialinę brandą pasiekia skirtingame amžiuje. Šioje disertacijoje siekiama atskleisti kelių Lietuvos kartų perėjimo į socialinės brandos amžių ypatumus; ištirti besikeičiančios politinės, socialinės bei ekonominės aplinkos įtaką jų išsilaisvinimui iš priklausomų visuomenės narių kategorijos ir svarbiausių suaugusiųjų vaidmenų bei suaugusiųjų statuso priėmimui. Taikant šiuolaikinį teorinį metodologinį požiūrį – individo gyvenimo kelią – Lietuvos sociodemografinių tyrimų praktikoje pirmą kartą kompleksiškai atskleidžiamas individo perėjimo į socialinės brandos amžių daugialypis procesas. Perėjimas į socialinę brandą atskleidžiamas taikant kohortų metodą ir pasitelkiant tarptautinį palyginamąjį kontekstą. Disertacijoje individo perėjimas į socialinę brandą atskleidžiamas per šių gyvenimo įvykių (vaidmenų kaitos) analizę: mokslų baigimas, pirmas išėjimas iš tėvų namų, pirmas įsidarbinimas, pirmos šeimos sudarymas bei pirmo vaiko gimimas. Disertacijos tyrimas parodė, kad perėjimas į socialinę brandą reikšmingai varijuoja atsižvelgiant į individų sociodemografinius požymius: išsimokslinimas ir tėvų šeimos charakteristikos (dydis ir stabilumas) yra svarbūs amžiaus, pereinant į socialinę brandą determinantai. Disertacijos tyrimas parodė, kad Lietuvoje posūkio į „grynai“ modernų perėjimą į socialinę brandą požymiai siejami su septinto-aštunto dešimtmečio sandūroje gimusia kohorta, kurios perėjimo bruožus formavo tiek laikinieji (susiję su šalies socialinės ekonominės raidos ypatumais), tiek fundamentalūs (modernių demografinės elgsenos modelių paplitimas) veiksniai. [Iš leidinio]

ENBecause of specific conditions, people of different socio-demographic groups and generations reach social maturity at different ages. This dissertation aims at revealing peculiarities of transition into the age of social maturity of several generations of Lithuania, investigating the influence of the changing political, economic, and social environment to their liberation from the category of dependant members of society, and acceptance of the most important adult roles and adult status. While applying the contemporary theoretical methodological approach – an individual’s road of life – the multipartite process of an individual’s transition into the age of social maturity was revealed in an integrated manner for the first time in the Lithuanian practice of socio-demographic research. Transition into social maturity is revealed while applying the method of cohorts and invoking the international comparative context. In the dissertation, an individual’s transition into social maturity is disclosed through analysis of the following events of life (change of roles): completion of education, leaving parental home, first job, first family, and birth of the first child. Research carried out when writing the dissertation showed that transition into social maturity significantly varies subject to an individual’s demographic characteristics: education and characteristics of parental family (size and stability) are important determinants of age when proceeding into social maturity. It also showed that in Lithuania indicators of the turn into “purely” modern transition into social maturity are linked to the cohort, born at the junction of the 60s-70s, the features of transition of which were shaped by temporary (related to peculiarities of the country’s socio-economic development) as much as fundamental (prevalence of modern patterns of demographic behavior) factors. [From the publication]

• Sovietinės hipokrizinės visuomenės kohortos ir jų emancipaciniai poreikiai / Vylius Leonavičius, Apolonijus Žilys. Filosofija. Sociologija 2021, t. 32, Nr. 4, p. 303-315.
• Suaugystė šiuolaikinėje Lietuvoje. Tarp standartizacijos ir individualizacijos / Sigita Kraniauskienė. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 4, p. 61-75.