LTŠiame straipsnyje aptariama XX amžiaus indų poeto, filosofo ir integralinės jogos kūrėjo Sri Aurobindo (1872-1950) vieno iš žymiausių ir svarbiausių senovės kultūrų tekstų, Bhagavadgytos, samprata, pateikiamas kritinis jo žvilgsnis į didžiąsias viduramžių interpretacijas, mėginant išryškinti šios nedidelės indų epo Mahabharata dalies aktualumą, praėjus kone pustrečio tūkstantmečio nuo jos sukūrimo. Esminiai žodžiai: aktualumas, dharma, Dievas, evoliucija, karma, maja, prakrite, principinė idėja, puruša, (re)integracija, sintezė, slėpinys, vedantą, veikimas, vienovė. [Iš leidinio]
ENIn this article the author analizes the Aurobindonian concept of one of the most famous of ancient scriptures, The Bhagavad Gita. The analysis consits of representation and explanation of the five „ principle ideas", which have been laid as a background in his Essays on The Gita for reconstruction of the old but always fresh Vedantic truths. These principles are: 1) disinterested action rising from the inner renunciation 2) the triple status of the one consciousness with a priority of the central purusottama 3) the real meaning of maya as not an illusion, but the working of the lower prakriti in the terms of the decisive higher prakriti 4) the dharma of the avatar as a human leader to the future, and 5) the equality and synthesis of the three paths (karma, jnana and bhakti). According to Sri Aurobindo, actualization of these main principles leads to the integral perception and experience of the eternaly living truths, which have been revealed in the forceful language of The Bhagavad Gita. Key words: action, actuality, dharma, Divine, evolution, karma, maya, oneness, prakriti, principal idea, purusha, (re)integration, secret, synthesis, Vedanta. [From the publication p. 640]