Demokratizacijos ir dedemokratizacijos sąlygos ir procesai Ukrainoje

LTDisertacijoje konceptualiai apibūdinamas demokratizacijos ir dedemokratizacijos procesų ryšys, atskleidžiantis ne tik dabartinės bei tolimesnės politinės konjunktūros apmatus, bet ir pasitarnaujantis vertinant demokratijos, kaip iki šiol geriausio, manoma, valdymo būdo, perspektyvas. Čia demokratizacijos ir dedemokratizacijos procesai ne tik vienas kitą keičia, neigia ir naikina, bet ir tam tikrose situacijose ir tam tikru būdu sąveikauja vieni kitus papildydami ir ribodami tuos vieni kitų kraštutinumus, kurie trukdo politiniam stabilumui ir geram valstybės valdymui. Teigiama, jog neatmestini ir demokratizacijos ir dedemokratizacijos kaip vienakrypčio proceso, siekiant geresnio politinio valdymo teorinio modeliavimo ir praktikos atvejai. Disertacijoje, pasitelkiant Ukrainą kaip reprezentatyvaus postkomunistinės ir postdemokratinės raidos atvejį, išdėstomas teorinis modelis – postkomunistinės transformacijos, postdemokratijos, demokratizacijos ir dedemokratizacijos ryšio bei hibridinio politinio režimo teorinių prieigų jungtis, leidžianti išsamiau analizuoti demokratizacijos ir dedemokratizacijos procesus bei jų ryšį. Taip pat praplečiama hibridinio politinio režimo sąvoka, atskleidžiant tokios tranzicinės tipologijos galimybes egzistuoti tiek ilguoju, tiek trumpuoju periodu postdemokratiniame kontekste. Hibridinis politinis režimas analizuojamas jo tinkamumo, o ne jo a priori neigimo kontekste.

ENThe dissertation conceptually describes the connection between the processes of democratization and de-democratization, which reveals not only the extent of the current and future political conjuncture, but also serves to evaluate the prospects of democracy as the best form of governance yet. Here, the processes of democratization and de-democratization not only change, negate and ruin each other, but, also in certain situations and in a certain way, interact with each other, complementing and limiting those extremes of each other that hinder political stability and good governance of the state. It is claimed that cases of democratization and de-democratization as a one-way process cannot be ruled out, in order to achieve a better theoretical modeling and practice of political management. In the dissertation, using Ukraine as a representative case of post-communist and post-democratic development, a theoretical model is presented - a connection of theoretical approaches of post- communist transformation, post-democracy, democratization and de-democratization and hybrid political regime, which allows for a more detailed analysis of the processes of democratization and de-democratization and their relationship. The concept of a hybrid political regime is also expanded, revealing the possibilities of such a transitional typology to exist in both a long and a short period in a post-democratic context. The hybrid political regime is analyzed in the context of its suitability rather than its “a priori” negation.