Livonijas muižnieku dzimtu ieceļošana Žemaitija 16. gadsimta otrajā pusē - 17. gadsimta sākumā

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Latvių kalba / Latvian
Title:
Livonijas muižnieku dzimtu ieceļošana Žemaitija 16. gadsimta otrajā pusē - 17. gadsimta sākumā
Alternative Title:
  • The Settlements of Livonian Noblemen in Samogitia in the Late 16th–Early 17th Centuries
  • Livonijos bajorų giminių įsikūrimas Žemaitijoje XVI a. antrojoje pusėje – XVII a. pradžioje
In the Book:
Ventspils muzeja raksti. 5. Rīga: SIA Fobo prints, 2006. P. 61-69
Keywords:
LT
16 amžius; 17 amžius; Lenkija (Poland); Telšiai; Lietuva (Lithuania); Dvarai / Manors; Krikščionybė. Teologija / Christianity. Theology; Žemėvalda. Žemėtvarka / Land management; Bajorai. Didikai. Valdovai / Gentry. Nobles. Kings.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama Livonijos bajorų giminių imigracija į Žemaitiją XVI a. antrojoje pusėje – XVII a. pradžioje. Analizuojama, kada prasidėjo imigracija, kokios ir iš kokios Livonijos dalies bajorų giminės įsigijo valdas, kiek jos integravosi į žemaičių visuomenę. Lietuvos Metrikos, Žemaičių Žemės ir Pilies teismų aktų knygų bei kt. šaltinių medžiaga rodo, kad pirmosios Livonijos bajorų giminės žemės valdas Žemaitijoje įgijo XVI a. 5–7 dešimtmečiuose. Tai Korfai, Tyzenhauzai, Taubos. Vėliau, nuo XVII a. pradžios, Žemaitijoje dvarus ir žemes įgijo Denhofai, Fitingai, Lamsderfai, Brakliai, Reinai ir kt. Valdos buvo įgyjamos jas perkant, gaunant beneficijas iš valdovo. Didesnė dalis livoniečių valdomų žemių nusidriekė šiaurės vakarų Žemaitijoje bei netoli Telšių, t. y. ten, kur buvo karališkos arba Žemaitijos seniūno valdos. Deja, vis dar sunku nustatyti, iš kokios Livonijos dalies atvyko imigrantai. Reikia pastebėti, kad dauguma Livonijos bajorų neįsikūrė Žemaitijoje (išskyrus Taubas) ir nuolat čia negyveno, neturėjo rezidencinių dvarų ir nesusisaistė santuokiniais ryšiais su vietos bajorais. Manytina, kad pagrindinė priežastis buvo konfesiniai ir turtiniai skirtumai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė; Žemaitija (Samogitia); Livonija (Livonia); Dvaras; Dvarininkija; Bajorija; Žemėvalda; Svetimšaliai; Lietuvos Statutai; Privilegijos; Lietuvos ir Lenkijos unija; Livonijos ordinacija; Reformacija; Liuteronų Bažnyčia.

ENThe article analyses the immigration of Livonian noblemen to Samogitia in the late 16th- - early 17th centuries. A great deal of attention is paid to the beginning of the immigration process, the domains acquired by Livonian noblemen and the number of the latter who managed to successfully integrate into the Samogitian society. The Lithuanian Chronicles, act books of Samogitian courts as well as other sources indicate that the first domains in Samogitia were acquired by Livonian noblemen in the 5th-7th decades of the 16th century. Those were the Korffs, Tisenhauses and Taubas. Later, in the early 17th century, other families acquired estates and lands in Samogitia. Domains were acquired through purchase or benefices received from the ruler. The major part of the lands ruled by Livonian nobility stretched in Northwest Samogitia and near Telšiai, i.e. the lands ruled by the King or the elder of the Samogitia. It is difficult, alas, to specify the exact place in Livonia the immigrants had come from. However, it is worth noting that the majority of Livonian noblemen did not settle in Samogitia (except for the Tauba family) and did not live here constantly. They did not have residence estates and did not marry to local noblemen. It is assumed that the main reason for that were confessional and property differences.

ISBN:
9984390101
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10495
Updated:
2018-12-12 17:30:26
Metrics:
Views: 16
Export: