Ką žino menininkės rankos - materialusis intelektas ir tyliosios žinios kūrybinėje praktikoje

LTMeno praktikos, tiesiogiai susijusios su amatu, yra neatskiriamos nuo rankų darbo ir natūralių gamtinių elementų, sudarančių medžiagas. Atstumas, skiriantis žemėje randamus išteklius ir keramikos, stiklo ar tekstilės kūrinius, yra ypač mažas. Tačiau kaip rasti santykį su medžiaga ne iš valdovo pozicijos, o bendradarbiaujant su ja? Ar įmanoma kurti su medžiaga, o ne iš medžiagos? Šiuo meniniu tyrimu siekiu atkreipti dėmesį, diskutuoti ir skatinti kitą, kitokį pasaulio suvokimo būdą – priimant mus supančią aplinką ir joje esančius elementus kaip sau lygiavertes, visateises gyvas ar negyvas būtybes ir daiktus. Atliekant tyrimą remiamasi materialiojo intelekto koncepcija – meno kritiko Glenn Adamson įvestu apibrėžimu, kurį kitaip galėtume pavadinti medžiagiškuoju pažinimu, kai žinome, suvokiame, esame patyrę, iš ko, kaip ir kur yra padaryti mus supantys daiktai. Tyrimas vyksta sąmoningai remiantis molio medžiaga ir keramikos disciplinos technikomis; renkuosi tai, nes šioje srityje turiu didžiausią patirtį ir galimybę žvelgti kritiškai. Skirtingi aplinkos suvokimo būdai, ypač lytėjimo pojūtis, ypač svarbūs mano meniniame tyrime. Tyliosios žinios – Michael Polyani įvestas terminas, – reiškiantis įgūdžius, būtinus siekiant atlikti vieną ar kitą darbą rankomis, tampa viena iš šio tyrimo ašių. Meno projekte svarbų vaidmenį atlieka ištraukos iš kūrybinio dienoraščio. Jos padeda atskleisti mano, kaip kūrėjos ir tyrėjos, santykį su medžiagiškumu, jam įtakos turėjusias vaikystės patirtis, medžiagos supriešinimą su intelektu, jos būtį šiuolaikinio meno kontekste [eLABa ETD].

ENArtistic practices directly related to craft are inseparable from the handwork and natural elements that make up the materials. The distance between the resources found on earth and the pottery, glass, or textiles is particularly short. But how to find a relationship with the material not from the position of the ruler but in cooperation with it? Is it possible to create with the material instead out of it? Through my artistic research, I seek to draw attention to, discuss, and promote a different way of perceiving the world - by accepting the environment around us and the elements within it as equal to us, living and non-living beings and objects. This research is based on the concept of material intelligence, a definition introduced by art critic Glenn Adamson, which we might otherwise call material cognition. This kind of intelligence means we know, perceive, have experienced from whom, how, and where the things around us are made. The research is carried out deliberately on the basis of clay material and ceramic discipline techniques. This choice is made, because of my experience in the ceramic field and the opportunity to be critical in this area. Different ways of perceiving the environment, especially the sense of touch, are particularly important in my artistic research. Tacit knowledge - a term introduced by Michael Polyani – which can also reflect the skills needed to do one or another handwork, is one of the axes of my creative practice. Excerpts from the creative diary play an important role in the art project. They help to reveal my relationship as a creator and researcher with materiality, the childhood experiences that influenced it, the opposition of material to intellect, its existence in the context of contemporary art.