Kaimynystės samprata tarptautinių santykių konstruktyvistinėje perspektyvoje: Rusijos atvejis : disertacija

LTDisertacijos tikslas yra išanalizuoti kaimynystės tarptautinėje politikoje sampratą bei struktūrą ir, nagrinėjant Rusijos kaimynystės suvokimą bei praktikas – kaimynystės veikimą. Darbe remiantis konstruktyvizmo prieiga tarptautinių santykių teorijoje bei geopolitikos ir globalizmo, kaip dviejų šiuolaikinio pasaulio interpretavimo būdų, pozicijomis formuluojamos teorinės prielaidos kaimynystės tyrimui; analizuojama konstruktyvistinė tarptautinių santykių teorijos prieiga, išryškinant svarbiausias idėjas, kurios panaudojamos kaimynystės tarptautiniuose santykiuose analizei; remiantis konstruktyvizmo teorinėmis idėjomis išskiriami ir analizuojami pagrindiniai kaimynystės elementai – teritorija, sienos ir tapatybė – ir nagrinėjama, kaip jų sąveika leidžia paaiškinti konkrečios kaimynystės formavimąsi. Darbe formuluojamas analizės modelis leidžia atskleisti, kaip veikia kaimynystės praktikos. Tam analizuojama Rusijos kaimynystės samprata ir praktikos, nagrinėjant a) Rusijos valstybės tapatybės ir teritorijos santykį; b) Rusijos valstybės sienų konstravimą; c) Rusijos piliečių/gyventojų tapatybės santykį su savo ir kito (gyvenančio šalia) teritorija. Remiantis atlikta empirine analize yra paaiškinamas Rusijos santykio su ją supančia artimiausia (kaimynine) erdve “ypatingumas”/“normalumas”. [Iš leidinio]

ENBased on the analysis of Russia’s neighbourhood concept and its practises, the aim of the thesis is to analyse the concept and structure of neighbourhood international policy and its impact. Based on theory of constructivist access and on geopolitics and globalisation as two modern world interpretation means, theoretical grounds for a research of neighbourhood is laid; constructivist access to theory of international relationship is analysed, with the main emphasis given to the principal ideas used for its analysis; following theoretical concepts of constructivism, principal neighbourhood elements – territory, boarders and identity, their interaction and the role in the formation of a concrete neighbourhood have been distinguished and examined. The form of analysis allows revealing neighbourhood practises and ways of their functioning. For that, the concept and practises of Russia’s neighbourhood have been analysed through a) relationships between Russia’s national identity and territory; b) building of Russia’s national boarders; c) relationships of identity of Russian citizens/inhabitants with their own territory or with the territory of their neighbours. Based on the given empirical analysis ‘peculiarities’/’norms’ of Russia’s relations with the neighbouring area has been described.