Komparatyvistinės kultūrologijos vieta kultūrą tyrinėjančių mokslų sistemoje

LTIdėjų ir mokslo istorijoje visuomet buvo svarbus vos ne mistine aukščiausios išminties aureole apgaubtų autoritetų ir išskirtinių į universalumą pretenduojančių pažinimo instrumentų vaidmuo. Nuolat susiduriame su tokiomis mesianistinėmis idėjomis, metodologijomis, kurios, išspren- dusios kelias fundamentalias pažinimo problemas, tampa vieno ar kito meto konceptualiu mokslinio diskurso branduoliu. Idėjų istorijoje žinomais keliais jos greit pasklinda mokslinio elito ir kvaziintelektualinėje terpėje, kuri suteikia joms populiarų, o neretai ir suvulgarintą pavidalą. Toks likimas, atrodo, pastaraisiais dešimtmečiais ištiko ir komparatyvistinę metodologiją. Neįtikėtinas jos populiarumas, kurį rodo daugybė tarptautinių kongresų, simpoziumų, knygų bei straipsnių, sukuria iliuziją, kad komparatyvizmas pajėgs išspręsti visas sudėtingiausias šiuolaikinės humanistikos problemas. Dėl to komparatyvistinės metodologijos principus perima įvairių sričių mokslininkai, regintys joje savotišką universalų „viršme- todį", atveriantį kelią kokybiškai naujam pažinimui. Ši protus sužavėjusi panacėja laikinai nustumia į šalį kitas metodologines prieigas. [Iš straipsnio, p. 36]

ENThe article briefly reviews the distinctness of the field of research of culturological comparative studies in the system of sciences of culture. The author examines the links between comparative culturology and culturology, civilizational comparative studies, history of culture, history of culturology, social anthropology, cultural anthropology, sociology of culture, philosophy of culture as well as other related sciences of culture. Much attention is given to current developments in contemporary comparative studies in culture and methodological innovations. [From the publication p. 464]