Socialinės teisės
LTSocialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės dažnai yra priskiriamos antrosios kartos teisėms, tačiau universalioje žmogaus teisių koncepcijoje jos yra ne mažiau svarbios nei pilietinės ar politinės teisės. Socialinių teisių įtvirtinimas yra būtina sąlyga žmogaus orumui užtikrinti. Jos apima teisę į būstą, maistą, mokslą, sveikatos priežiūrą ir tinkamą socialinę apsaugą, garantuojančią kiekvienam piliečiui tinkamą pragyvenimo lygį. Socialinės teisės yra įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir 1966 m. Tarptautinių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte. Europos Tarybos šalys 1961 m. priėmė Europos Socialinę Chartiją. Joje numatyta šalių pareiga nuolat stiprinti socialines teises ir gerinti savo gyventojų pragyvenimo lygį. 2017 m. Geteborge buvo patvirtintas Europos socialinių teisių ramstis6 (toliau – ESTR), kuriame išdėstyta 20 principų, suskirstytų į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti, tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis. 2021 m. buvo patvirtintas ESTR veiksmų planas numatantis konkrečius tikslus ir veiksmus, siekiant užtikrinti gyventojų socialines teises Europos Sąjungoje (toliau – ES). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje taip pat įtvirtintos socialinės teisės, apimančios pensijas ir negalios išmokas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais atvejais. Numatytas nemokamas mokslas bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose. [Iš straipsnio, p. 162]
