LT2021 m. KU surengė Rešketėnų šventvietės (Telšių r., Žarėnų sen.) tyrinėjimus, siekiant nustatyti vietą, iš kurios į Telšius buvo išgabentas ritinio formos akmuo su plokščiadugniu dubeniu ir lataku. Ištirtos 2 perkasos ir šurfas (iš viso 54 m2). Radiniai perduoti ŽMA. 2001 m. kilus Žemaitijos autonomijos ir kitoms panašioms idėjoms, ŽKD nariai tęsė pradėtas paieškas ir leidosi į naujas. Tuo metu surasta daug tikrų ir tariamų žemaičių paveldo vertybių. 2002 m. spalio 17 d. Telšių r. savivaldybės tarybos ir ŽKD nario aviatoriaus Alfredo Vauro rašte ŽMA direktoriui Stasiui Kasparavičiui – tai vienintelis šiandien žinomas Rešketėnų akmens su dubeniu radimo ir išgabenimo istorijos rašytinis dokumentas – pasakojama, kad 2001 m. rudenį akmenį A. Vauras atrado kartu su anuometiniu Varnių girininku Vladu Praspaliausku, ieškodami žemaičių paveldo vertybių Vismaldų miške. Tuo metu akmuo buvo apkerpėjęs, apkritęs spygliais, nežymiai pasviręs. A. Vauras teigė, kad akmenį buvo būtina apsaugoti – išgabenti į Telšius, ir jis tai 2002 m. vasarą padarė savo iniciatyva. Beje, Vygantas Mikutavičius – miško, kuriame rasta šventvietė, paveldėtojas ir dabartinis savininkas – apie akmenį su dubeniu žinojo nuo mažų dienų, bet su juo akmens išgabenimo į Telšius niekas nederino. [...] [p. 532].
ENIn 2021, KU organised an investigation of the Rešketėnai sacred site (Telšiai District, W Lithuania) with the aim of establishing the location, from which a spherical stone with a flat-bottomed cup mark and a channel was brought to Telšiai. The 2 trenches and 1 test pit (totalling 54 m2) yielded sherds of hand-built (?) and thrown ceramics as well from a ‘bowl-shaped’ stove tile (Schüsselkachel) characteristic of the 16th century, flint flakes and artefacts characteristic of the Mesolithic – Late Neolithic, and stone artefacts of unknown purpose and chronology.