Filosofija šiuolaikinëje mąstymo paradigmoje

LTDabarties pasaulyje, vykstant spartiems visuomenės raidos procesams, ryškėja naujas filosofinis pasaulio vaizdas, o kartu su juo formuojasi ir nauja filosofija. Nėra paprasta tiksliai ir trumpai atsakyti į klausimą, kuo ypatinga šiuolaikinė filosofija. Atsakymas priklauso pirmiausia nuo atsakančiojo vertybinių nuostatų, taip pat nuo to, kaip jis suvokia pačios filosofijos esmę ir uždavinius. Pastaruosius kelis dešimtmečius filosofija patyrė stiprią krizę. Filosofijos krizė susijusi su mokslo paradigmos pasikeitimu. Priežastis ta, jog filosofija į besikeičiančią mokslo paradigmą reagavo per lėtai, jos senosios pažinimo priemonės nebetiko naujiems, greitiems, sudėtingiems ir globaliems visuomenės gyvenimo procesams aiškinti. Šalia filosofijos stovėjusieji mokslininkai kiek anksčiau nei patys filosofai pamatė ir įvardijo filosofijos krizės bruožus. Cl. Lévi–Straussas, jau 1961 metais pastebėjęs socialinės filosofijos silpnumą, straipsnyje „Šiuolaikinės antropologijos krizė“ paskelbė, jog filosofija turinti pakeisti pačią savo esmę, ji turinti pripažinti, jog vien iš loginių ir moralinių pozicijų nebeįmanoma toliau nagrinėti visuomenės, laikant ją tik tyrinėjimo objektu. Šiuolaikinės visuomenės tapo kolektyviniais subjektais. Cl. Lévi–Strausso nuomone, toks filosofijos objekto pasikeitimas rodo būtinumą pakeisti jos tikslus ir metodus. Svarbu suprasti, jog naujoms problemoms tirti būtinos naujos tyrimo priemonės, būtina „iškalti“ naujus pažinimo instrumentus. [Iš straipsnio, p. 14]