Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje universitetų ir mokslinių tyrimų institutų darbuotojų požiūriu. Kaip pakeisti esamą situaciją?
LTPristatant pirmą kartą Lietuvoje atliekamo mokslo bendruomenės požiūrio į mokslinių tyrimų etiką šalyje tyrimo duomenis1, buvo atliekama 2011 m. pavasarį atliktos internetinės Lietuvos mokslo bendruomenės apklausos statistinė ir turinio duomenų analizė siekiant atsakyti į klausimą: kaip Lietuvos mokslo bendruomenė vertina mokslinių tyrimų etikos būklę Lietuvoje. Apklausoje dalyvavusių Lietuvos mokslo bendruomenės narių nuomone, mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje yra vertintina 6 balais iš 10 galimų. Remiantis kiekybiniais vertinimais, tokį būklės įvertinimą pirmiausiai lemia tai, kiek mokslo organizacijų narės ir nariai (mokslinius tyrimus vykdantys, prižiūrintys ir administruojantys asmenys) vadovaujasi mokslinių tyrimų etikos principais ir nuostatomis kasdienėje veikloje. Atsižvelgus į apklausos dalyvių komentarus, mokslinių tyrimų etikos būklės įvertinimas yra toks ir dėl to, kad mokslo bendruomenės narės ir nariai viena ar kita forma yra susidūrę su neetiško elgesio pavyzdžiais tiek vykdant tyrimus ir pristatant jų duomenis (plagijavimas, idėjų vagystės, duomenų falsifikavimas ir fabrikavimas, kt.), tiek vertinant mokslinės veiklos rezultatus (korumpuota ekspertinio vertinimo sistema, nepotizmas, diskriminacija, kt.), o mokslo organizacijose nėra pakankamai išplėtotos mokslinių tyrimų etikos priežiūros sistemos, jose toleruojamas neetiškas elgesys; mokslo sistemos lygmenyje trūksta teisinio etikos klausimų moksliniuose tyrimuose apibrėžimo, tinkamai nefunkcionuoja nei tyrimų finansavimo, nei mokslinės veiklos vertinimo sistemos. Statistinė analizė atskleidė galimą tendenciją: kuo jaunesnė(-is) mokslo bendruomenės narė/narys, tuo aukščiau vertinama mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje ir priešingai – kuo vyresnė(-is) narė/narys, tuo būklė vertinama prasčiau. [Iš teksto, p. 29]
