Doktorantūra Lietuvoje - "be lūkesčių, gairių ir studijų politikos"

LTLietuvoje į doktorantūros studijas kasmet įstoja apie 600 doktorantų, iš jų apie 70 renkasi humanitarinių ir apie 150 socialinių mokslų sritis. Remiantis įvairiais tyrimais, studijų nebaigia ir akademinę bendruomenę palieka net 5–50 procentų doktorantų. Apmaudu, tačiau apie doktorantūros padėtį ir problemas jaunieji tyrėjai, jų vadovai ir doktorantūrą organizuojančios institucijos dažniausiai kalba tarpusavyje, o ne viešai, trūksta ir mokslinių tyrimų bei diskusijų šiomis temomis. 2021 m. lapkričio 22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusi diskusija, kurią čia pateikiame, leido giliau pažvelgti į doktorantų ir jų vadovų patiriamas problemas, pastebėti teigiamus pokyčius, susijusius su 2019 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu beveik du kartus padidinti doktorantų stipendijas, ir suprasti, kad sėkmingai doktorantūrai ir jaunojo mokslininko karjerai svarbi III studijų pakopos vizija, kurią turėtų formuoti akademinės institucijos. Diskusijoje dalyvavo Dalia Satkauskytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Axelis Holvoetas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto profesorius, Gitana Vanagaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, Saulius Vasiliauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas, Jovita Žėkaitė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė, ir Eleonora Dagienė, Leideno (Nyderlanduose) universiteto doktorantė ir Mykolo Romerio universiteto tyrėja [p. 160-161].