Lietuvių ir žydų komunikacija viešojoje erdvėje: pažinimo paieškos

LTNepaisant kelių šimtmečių lietuvių ir žydų sambūvio, tvirtesnių abipusio pažinimo - bandymo perprasti vieniems kitų kultūrą ir supažindinti su savąja - prielaidų pirmą kartą Lietuvos visuomenės istorijoje atsirado tarpukario nepriklausomoje valstybėje. Tai laikotarpis, kai ima formuotis naujo pobūdžio lietuvių ir žydų santykiai, nulemti pakitusių politinių ir kultūrinių aplinkybių: tautinę valstybę kuriantiems lietuviams reikėjo apsibrėžti savo laikyseną dėl didžiausios tautinės mažumos, atitinkamai žydams - susiorientuoti naujoje situacijoje ir atrasti tuomet jau dominuojančią, tačiau iki tol nedominusią, su kaimietiškumu sietą lietuvių kultūrą, mokytis lietuvių kalbos ir taikytis prie švietimo sistemos keliamų reikalavimų. Šios aplinkybės ir naujų sąlygų padiktuoti lietuvių ir žydų siekiai formavo prielaidas naujoms viešojo tarpusavio komunikavimo formoms ir priemonėms atsirasti, prisistatyti vieni kitiems ir vieniems kitus pažinti. Tiesa, lietuvių bandymų bendradarbiauti politikoje ar pavienių iniciatyvų domėtis žydų bendruomenės praeitimi, kaip ir žydų bandymų populiarinti lietuvių ar kitų regiono tautų kultūros pasiekimus bei literatūrą, būta ir anksčiau. [Iš straipsnio, p. 387]

• Istorinės sociolingvistikos link: savaitraštis "Apžvalga" (1935-1940) ir Lietuvos žydų tapatybės pokyčiai / Anna Verschik. Abipusis pažinimas: lietuvių ir žydų kultūriniai saitai. 2010. P. 183-200, 342.
• Lietuvos žydų kelias : nuo XIV amžiaus iki XXI a. pradžios / Solomonas Atamukas. Vilnius : Alma littera, 2007. 535, [1] p.