Egodokumentikos veidrodyje: psichologiniai Čiurlionio asmenybės ir charakterio bruožai

LTFilosofo Antano ANDRIJAUSKO straipsnis skirtas Mikalojaus Konstantino ČIURLIONIO (1875–1911) asmenybės ir charakterio psichologiniams ypatumams atskleisti remiantis jo laiškais ir pažinojusių žmonių atsiminimais. Pasitelkiant dabartines tyrinėjimo strategijas, išryškinamas šios asmenybės charakteris ir gyvenime bei kūrybinėje veikloje išpažįstamos pamatinės vertybinės nuostatos. Ryškiausiais Čiurlionio bruožais skelbiamas kūrybinių polėkių universalumas, vidinio pasaulio turtingumas, aukštų dvasinių vertybių ilgesys, individualizmas, intravertiškumas, polinkis į vienatvę, jautrumas, savikritiškumas ir pasiaukojimas. Straipsnio autorius tvirtina, kad Čiurlioniui visuomet mažiau įdomios buvo išorinės veiklos formos, jo dėmesys buvo sutelktas į savo vaizduotės kuriamų naujų sumanymų, idėjų vizijas, originalių meninės raiškos formų paieškas. Jis nuosekliai gynė savo vizijų nubrėžtas kūrybinės veiklos teritorijas, todėl sparčioje jo kūrybos evoliucijoje daug netikėtų stilistinių posūkių. Nepaisydamas nesupratimo, jis pirmiausia paklusdavo savo intuicijai, kuždėjusiai apie pasirinkto kūrybos kelio pagrįstumą. [Iš leidinio]

ENThe article by the philosopher Antanas ANDRIJAUSKAS discusses the psychological traits of the personality and character of Mikalojus Konstantinas ČIURLIONIS (1875–1911), based on his correspondence and the recollections of people he knew. His character and the core values expressed through his life and work are identified using contemporary analytical techniques. His most prominent traits appear to be the universality of his creative expression, the richness of his inner world, his longing for spiritual virtues, individualism, introversion, a preference for solitude, sensitivity, self-criticism, and sacrifice. The author claims that Čiurlionis was not interested in the outside world, but more with the products of his imagination and the expression of his intrinsic artistic ideas. He defended fiercely the work that was borne out of his imagination, which is why the rapid evolution of his style took so many unexpected turns. Putting aside incomprehension, he obeyed his intuition, which quietly reassured him of the soundness of his chosen creative path. [From the publication]