[Komisja Edukacji Narodowej 1773-1794. Słownik biograficzny] : recenzija
LTŠios anotacijos dėmesio centre – antrasis serijos tomas, kuriame pirmą kartą istoriografijoje sistemingai pateiktos su Tautinės edukacijos komisijos veikla susijusių asmenų biogramos. Žodyno sudarytojai atrankos pagrindu pasirinko plačiai suprantamą Tautinės edukacijos komisijos narių ir šiai institucijai pavaldžių švietimo įstaigų darbuotojų (mokytojų ir kitų švietimo sistemos tarnautojų) korpusą. Siekdami apibrėžti į žodyną įtraukiamų švietimo administracijai priklausiusių institucijų skaičių, sudarytojai rėmėsi Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautinės edukacinės komisijos 1773 m. spalio 24 d. universalu, kuriuo visos Abiejų Tautų Respublikos mokyklos – Krokuvos ir Vilniaus akademijos bei po pirmojo padalijimo Respublikos ribose likusios vidurinės mokyklos – buvo pavestos Komisijos pavaldumui. Į tyrimo lauką taip pat buvo įtrauktos ir 1773–1783 m. laikotarpiu Tautinės edukacinės komisijos įsteigtos mokyklos. Atsižvelgta ir į tai, kad mokyklų tinklo stabilizavimas pasibaigė tik po 1783 m., kada buvo priimti Tautinės edukacinės komisijos nuostatai, skirti akademiniam luomui ir Respublikos mokykloms. Nuo 1783 m. Abiejų Tautų Respublikos švietimo įstaigų administravimo sistemą sudarė 9 apygardinės ir 43 paapygardinės mokyklos. Vėliau buvo įsteigta dešimtoji – Pijorų – apygarda, apėmusi 25 pijorų išlaikomas mokyklas. [Iš teksto, p. 313]
