LTBanaliai nuskambės teiginys, kad Vokietijos archyvuose guli tonos dokumentų, kurie galėtų papildyti ar net visai naujai nušviesti Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje. Stebėtis čia nėra ko, juk Vokietija buvo mūsų kaimynė. Kai okupavo Lietuvą, III Reicho vadai priiminėjo sprendimus dėl okupacinio režimo šalyje, susirašinėjo dėl Lietuvos Laikinosios Vyriausybės likimo, surengė masinį žydų naikinimą. Naciai buvo ištikimi biurokratinėms tradicijoms, tad išliko šūsnys karo metais surašytų dokumentų, kurie vis dar laukia tyrėjų. Daug vertingos informacijos yra karo nusikaltėlių teismų bylose. Vakarų Vokietijoje 1945–1992 m. laikotarpiu nuteisti 472 einsatzgrupių nariai. Tačiau tardomi ar teisiami buvo ir kiti vokiečių pareigūnai, okupacijos metais Lietuvoje ėję įvairias pareigas. Po kiekvieno teismo proceso liko tūkstančiai puslapių su istoriniais liudijimais, susistemintais dokumentais, kita vertinga informacija. [...] [p. 65].
ENAn article is based on the trial of Gestapo and SD (Sicherheitsdienst) einsatzkomandos (Stapo und SD Tilsit Einsatzkommando) members‘ trial in 1958 in Ulm. This unit was responsible for extermination of Lithuanian Jews and Communists at the border.