Koks ponas, toks kromas. Apie senąsias Vilniaus krautuves XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje

LTPastatų fasadai su pirmuose aukštuose iškirstais plačiais vitrininiais langais, pro kuriuos matyti praeivių dėmesį patraukiantis parduotuvės prekių asortimentas — tai vaizdas, kuris miesto gyventojui jau yra tapęs įprastas. Tačiau atminkime, kad taip buvo ne visuomet. Prieš du šimtmečius pastatų architektūra vis dar buvo išlaikiusi senovinį charakterį, suformuotą miestietiškos gyvensenos. Jeigu reikėtų įsivaizduoti, kaip galėjo atrodyti prekybinis sandoris Vilniuje XIX a. pradžioje, prieš akis atsivertų maždaug tokia scena: prekybininkas savo produkciją demonstruoja išstatydamas ant į išorę atverčiamo prekystalio, todėl pirkėjas dominančią prekę apžiūrinėja net neužėjęs į parduotuvę. Toks prekybos būdas per daugelį šimtmečių mažai pasikeitė. Nuo primityviausių, atvirų prekyviečių ilgainiui pereita prie uždaro tipo parduotuvių, integruotų pastato viduje, o atsiradęs glaudus ryšys tarp buities ir darbo išliko nepakitęs per amžius. Pagrindinėse miesto gatvėse susitelkusios krautuvėlės kaip vienas ryškiausių pastatų fasadų akcentų neliko nepastebėtas tapytojų ir grafikų. Natūraliai iškilo klausimai: kaip anuomet atrodė krautuvės ir kur vyko prekyba? Kas buvo jų savininkai? Kokių prekių jose buvo galima įsigyti? Atsakyti į šiuos klausimus gali padėti trumpa kelionė į praeitį. [Iš straipsnio, p. 80]

• Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII-XVIII amžiuose / Stasys Samalavičius ; sudarė Almantas Samalavičius ; parengė Aivas Ragauskas. Vilnius : Edukologija, 2011. 511 p.
• Vilniaus pirkliai XIX amžiuje: statusas, veikla, galimybės / Aelita Ambrulevičiūtė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 437 p.