Siužetiniai ir estetiniai lietuvių smulkiųjų prozos žanrų sąlyčiai ir giminingumas su Hanso Christiano Anderseno kūryba (XIX a. pab. - XX a. I pusė) : disertacija

LTDisertacijoje remiantis lyginamuoju-istoriniu, hermeneutiniu, semiotiniu metodais atskleidžiamas Anderseno smulkiosios prozos savitumas, ypač kūrybos santykis su folklorinės pasakos tradicija, tyrinėjama lietuviškuose aptariamojo laikotarpio diskursuose matoma Anderseno asmenybės ir kūrybos recepcija, parodoma, kaip Anderseno pasakos modelis veikė besiformuojančią lietuvių literatūrinę pasaką, konkrečiai, mokomosios literatūrinės pasakos žanrui priskiriamus lietuvių rašytojų kūrinius. Taip pat tyrinėjama, kaip Anderseno kūryba veikė XIX a. pab.–XX a. pradžios rašytojų meninį mąstymą. Disertacijoje daug dėmesio skiriama mirties temos Anderseno kūrinių analizei. Siekiant išryškinti vaiko susitikimo su mirtimi patirtis, išsamiau analizuojami Anderseno „Mergaitės su degtukais“ siužetiniai variantai XX a. pradžios lietuvių smulkiojoje prozoje: Lazdynų Pelėdos kūriniai „Pavasario rytmetį“, „Vienas iš daugelio“, „Prie laimės“, „Tinginys“, Šatrijos Raganos „Rudens dieną“ ir kt. Anderseno kūriniai išoriniu fabulos paprastumu bei sąmoningai kuriančiu pasakojimo efektą stiliumi veikė rašytojų meninį mąstymą, ypač tai akivaizdu kalbant apie XX a. pradžios lietuvių literatūrinę pasaką. Orientacijos į skaitytoją požiūriu Anderseno smulkioji proza sąlygiškai skirtoma į vaikų ( iki 1847), vaikų ir suaugusiųjų (1847–1855) bei suaugusiųjų (paskutinieji 20 Anderseno gyvenimo metų), todėl disertacijoje ji atitinkamai lyginama tiek su autorine pasaka, tiek su smulkiąja proza apskritai. Disertacijoje dominuoja ne kontaktinio, bet estetinio pobūdžio lyginamieji tyrinėjimai. [Iš leidinio]

ENThe dissertation deploys the comparative historical, hermeneutic and semiotic methods to reveal uniqueness of Andersen’s minor prose, especially relation of creative work with the folklore tale tradition; it studies reception of Andersen’s personality and creative work seen in Lithuanian discourse of the period in question and shows how the model of Andersen’s fairy tale affected the forming Lithuanian literary tale, specifically works of Lithuanian writers attributable to the educational literary tale. The paper also analyses how Andersen’s creative work affected artistic thinking of writers of the end of the 19th century and the beginning of the 20th century. The dissertation focuses on analysis of Andersen’s works dedicated to the topic of death. To highlight the child’s experience of encounter with death, more comprehensive analysis is provided for the plot variants of Andersen’s The Little Match Girl in the Lithuanian minor prose of the beginning of the 20th century: works by Lazdynų Pelėda Pavasario Rytmetį (Spring Morning), Vienas iš daugelio (One of Many), Prie laimės (Near Happiness), Tinginys (Lazybones), by Šatrija Ragana Rudens dieną (On an Autumn Day) and others. By external simplicity of the fibula and style intentionally creating the effect of narrative, Andersen’s works affected artistic thinking of writers, which is especially obvious in the Lithuanian literary tale of the beginning of the 20th century. Speaking of reader-orientation, Andersen’s minor prose is conditionally divided into literature for children (before 1847), for children and adults (1847-1855) and for adults (the last 20 years of Andersen’s life), which is why the dissertation compares it both with the author’s tales and minor prose in general. The dissertation is dominated by comparative studies not of contact nature but of aesthetic nature.

• Julius Kaupas : gyvenimas ir kūryba / Laimutė Tidikytė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. 254 p.
• Pasakos "Nauji karaliaus drabužiai" atšvaitai lietuvių poezijoje / Asta Gustaitienė. Komparatyvistika ir kultūros savivoka : tarptautinės mokslinės konferencijos, įvykusios 2003 m. lapkričio 14-15 dienomis, straipsnių rinkinys / sudarytojos Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė, Žydronė Kolevinskienė. Vilnius: [Baltijos kopija], 2004. P. 254-261.